„Siuvėjo amatas nelengvas. Reikia ir kruopštumo, ir atsakingumo. O kantrybė apskritai šalia darbe turbūt svarbiausia“, - pasakojo dizainerė.
Anot jos, prie siuvimo mašinos praleidus vos kelias minutes tapo aišku, kurie žinomi žmonės yra išmėginę šį darbą, o kurie tą daro pirmą kartą gyvenime.
„Tikrai niekuomet nieko nesu siuvęs. Bet mokėti tai tikrai reikėtų“, - neabejojo Mantas Wizardas.
Šiuo metu jis yra užsiėmęs audinio naujam sceniniam kostiumui paieškomis. Radęs tai, ko trokšta, jis suks į siuvyklą, kurioje lankosi bent kartą per savaitę.
„Pats moku įsiūti tik sagą. O kiek visko mano darbe reikia! Ir maišelių, ir skarelių... Pravartų būtų sugebėti kišenes sutaisyti. Norėčiau to išmokti, jei tik kas sutiktų viską parodyti“, - sakė Mantas.
Tačiau jis neslėpė, kad vienintelis nuo siuvimo pamokų jį atbaidantis dalykas – kantrybės stoka.
„To trūksta ir man! Vaikystėje mėginau siūti, bet nepavyko... Todėl siuvimo mašinos mano namuose tikrai nėra“, - sakė dainininkė Vaida Genytė. Ji tvirtino labiausiai siūti norėjusi išmokti mokykloje. Tuo metu parduotuvėse nebuvo pasirinkimo – siūlytas negausus ir neįdomių prekių asortimentas.
Noras būti originaliam pas siuvėjus „nuveja“ ir lenktynininką Benediktą Vanagą.
„Nors skirtumo tarp parduotuvėje pirkto kokybiško kostiumo ir siūto siuvėjos nematau, dizainerio paslaugomis naudojuosi tuomet, kai noriu originalaus, būtent man derančio drabužio“, - pasakojo lenktynininkas.
Daugelio B. Vanago turimų švarkų pamušalas – spalvotas arba išskirtinio dizaino. Tokius, kokius jis mėgsta, retai rasi įsigyti prekybos vietose.
„Žinoma, yra prekės ženklų, kurie man įdomūs“, - sakė pašnekovas.
Dainininkė Urtė Šilagalytė siūti moka nuo vaikystės. Savąsias žinias jei perdavė puikiai tai daryti mokanti mama.
„Iki šiol prisimenu jos siūtą gelsvą sarafaną ir suknelę su gėlytėmis. Tai buvo mėgiamiausi mano drabužiai, nors mama ir mane, ir sesę lepino rankų darbo daiktais“, - sakė U. Šilagalytė.
Pati dainininkė pirmąjį drabužį sau pasiuvo besimokydama trečioje klasėje. Tai buvo sijonas, kurį ji užsidėdavo dažnai.
„Dar turėjau pačios nunertą mylimą šaliką... Mėgau ir virbalais „pamojuoti“, ir siūti. Bet prie siuvimo mašinos jau buvau prisėdusi seniai“, - neslėpė U. Šilagalytė.
Ji renginyje prisiminė ne tik siuvimo įgūdžius, bet ir tapo modeliu – dainininkei tinkančius drabužius parinko renginių organizatorė Kristina Kaikarienė.
„Siūti tikrai moku nuo paauglystės! Ir kokybiškai pagamintą drabužį labai greitai atskiriu nuo prasto“, - su šypsena sakė K. Kaikarienė, kurios spintoje vienodai vietos užima tiek parduotuvėse pirkti, tiek dizainerių kurti rūbai.