„Yra svarbesnių dalykų nei barzda ir sakau garsiai: „Tėvynės labui!“. Šie žodžiai man jau seniai tapę labai svarbūs kaip laisvės simbolis. Tiek asmeninės, tiek šalies apskritai.
Nuo dabar jie įgauna ir fizinį pavidalą: kurį laiką gyvenau Rukloje, mokiausi ir pasirašydamas sutartį, įsipareigojau skirti 30 dienų per metus Lietuvos kariuomenei. Tai mažiausia, ką galiu padaryti dėl savo Tėvynės. Už savo laisvę esu atsakingas pats asmeniškai, todėl sprendimą priėmiau lengva ranka“, – Vasario 16-osios išvakarėse savo socialinio tinklo bičiuliams ir sekėjams skelbė V. Blauzdavičius.
Su šiais iškiliais žodžiais virtuvės šefas įgyvendino ir paskutinį likusį žingsnį – nusiskuto barzdą ir pasitrumpino savo plaukus. Toks ėjimas daugeliui Vyliaus pažįstamų buvo netikėtas, mat mėsininko įvaizdis daugelį metų tarnavo ir jo verslui – Vylius dažnai vadinamas vikingu-šefu.
Pirmi pamąstymai atsisveikinti su vešlia barzda Vylių aplankė dar prieš mėnesį. Tuo metu žinomas vyras nė negalvojo, kad tam galėtų ryžtis. Visgi diskusija su bičiuliu privertė susimąstyti ir įvertinti, jog ilgametis įvaizdis nublanksta prieš naująjį jo tikslą – tarnybą kariuomenėje.
„Ilgą laiką maniau, kad aš tikrai niekada nenusiskusiu barzdos. Buvau kategoriškas šiuo klausimu. Svarsčiau, gal pavyks įvesti kokią išlygą... Tačiau, bėgant laikui, aš pradėjau sau uždavinėti klausimus. Žinote, tas prisirišimas prie daiktų ar įpročių labai dažnai tampa mūsų silpnybe. Aš, kalbėdamas su vienu draugu, priverčiau save atsakyti į vieną klausimą, privertusį mane labai susimąstyti, – nejaugi į kariuomenę aš neisiu vien dėl to, kad nenuskutau barzdos? Ėmiau galvoti, ar tikrai mano barzda yra svarbesnė už norus, įsitikinimus. Užtrukau vos pusę minutės sau atsakyti į šį klausimą. Šį sprendimą priėmiau lengvai, nes barzda tėra detalė, kurią galima bet kada atsiauginti. Nors ją ir puoselėjau gal 10 metų, man daug svarbiau mano įsitikinimai, tėvynė“, – gyvenimo ir išvaizdos pokyčiais su Delfi dalijosi pašnekovas.
Iki šiol Vylius priklausė Lietuvos šaulių sąjungai, kur įgijo svarbius pradmenis, o nuo šiol savo veiklą papildė ir Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Žinomas šefas sako, kad šiose bendruomenėse jis surado jį įkvepiančių bendraminčių, o vieni kitus jie vadina taip pat prasmingai – broliais.
„Nusprendžiau, kad daug metų kauptam norui ir pasiryžimui atėjo laikas. Tapti savanoriu nebuvo spontaniškas sprendimas. Tai buvo kelerių metų tarpas, kai tam ruošiau save psichologiškai. O toks mažmožis kaip barzda tikrai negalėjo sutrukdyti“, – šyptelėjo jis.
Akį traukiančią barzdą turėjęs V. Blauzdavičius jai itin didelio dėmesio neskirdavo, nevaikščiojo jis ir pas barzdų kirpėjus. Visgi tik atsisveikinęs su ja pašnekovas suprato, kiek laiko ji atimdavo.
„Aš barzdos priežiūros labai nesureikšmindavau, man svarbiausia buvo atrodyti tvarkingai, kadangi dirbu su maistu. Bet, žinoma, šiek tiek ją patrumpindavau, pašukuodavau, patepdavau aliejais, kai man prireikdavo, bet tik tiek. Tačiau dabar ryte susiruošti man užtenka vos 15 minučių, o kai turėjau barzdą man prireikdavo ir 45 minučių. Aš tik dabar supratau, kiek barzda atimdavo mano dienos laiko“, – sako gastronomas.
Vylius neslepia, kad su mylėta barzda atsisveikinti jam padėjo ne tik užtikrintumo jausmas savyje, bet ir aplinkinių palaikymas.
„Man buvo labai svarbus artimųjų palaikymas. Bijojau, kad mano darbas nuo to gali nukentėti, bet padiskutavau su savo aplinka, kolegomis ir sulaukiau tik palaikymo žodžių. Jie patikino, kad ne dėl mano išvaizdos klientai renkasi mano produktus ar seka mano veiklą. Supratau, kad iš esmės niekas nepasikeis, bet tas priminimas iš aplinkos buvo labai malonus ir svarbus“, – džiaugėsi jis.
„Mano gyvenime kas kelerius metus vis kažkas keičiasi. Pavyzdžiui, būdamas jaunu, neslėpsiu, bijojau kariuomenės, o dabar į ją pats einu. Man labai patinka ten esantys žmonės, jie labai atsidavę, patinka požiūris į tai, ką jie daro ir dėl ko jie tai daro. Tai nėra tuščios ambicijos, tai kalba apie nepriklausomybę ir viskas, ką šiandien turime. Ten mokomės ir ruošiamės tam, kas, tikimės, niekada neįvyks“, – pridūrė V. Blauzdavičius.
Nors Vylius sulaukė nemažai palaikymo, apie planą nusirėžti „vikingo“ barzdą žinojo nedaugelis, tad šmaikščių reakcijų šefas tikrai sulaukė.
„Juokinga, kad ryte atsisveikinti su barzda dar tikrai negalvojau, o jau po pietų viskas pasisuko visai kitaip. Rekomenduoju prieš priimant svarbius sprendimus pakalbėti su jums svarbiais žmonėmis, nes jie gali pasidalinti savo požiūriu iš šalies. Tai, kad nusiskusiu barzdą žinojo tik siauras žmonių ratas, tad buvo daug nustebusių, kai kas manęs net neatpažino. Vaikų reakcija pralinksmino – dukra nusistebėjo, kad turiu smakrą. Tai turbūt buvo juokingiausia reakcija“, – nusijuokė pašnekovas.
V. Blauzdavičius džiaugiasi, kad jo pavyzdys atsisveikinti su ilgus metus puoselėta barzda užkrėtė ir kitus – atsirado bendraminčių, kurie įsikvėpė žinomo vyro žingsniu ir po ilgų dvejonių išdrįso „užkurti“ skutimosi mašinėlę bei prisidėti prie tarnybos.
„Rekomenduoju žmonėms save pastatyti į kiek netikėtą padėtį, o ne tik sėdėti patogiai, nes būtent tokios situacijos neretai parodo, kiek mumyse yra galimybių. Praplečiant savo suvokimo ribas galima labai nustebinti ne tik kitus, bet ir patį save“, – Delfi pasakojo žinomas šefas.