„Kai neturi ką veikti, ką daro studentas? Arba miega, arba kažkuo užsiiminėja. Vieni miegodavo, o aš piešdavau dėstytojus. Taip su draugu nupiešėme visą pusdiplomį“, - apie šaržų kaupimo ir eksponavimo pradžią pasakojo H. Žukauskas.
Parodos autorius atkreipė dėmesį į popierių, ant kurio buvo piešiami šaržai jam esant ministru. „Per ministrų posėdžius nėra ką veikti, tai aš ir piešdavau. Atsiverskite kitą pusę, ten yra nutarimų projektai – man ant jų lengviausiai paišosi“, - juokavo seimūnas.
H. Žukauskas prisipažino, kad labai nemėgsta piešti moterų, nes jos visuomet nori atrodyti gražios, o šaržas, įvardijamas kaip pajuokiamas portretas, negali būti gražus, nes jame paryškinami, o ne nuslepiami tam tikri žmogaus veido bruožai.
Pasak parodos autoriaus, joje eksponuojami darbai tėra eskizai, kurie kada nors taps tikrais meno kūriniais. „Piešiniai visada būna tik eskizinio pobūdžio. Dažai pas mane guli, bet aš pradėsiu tapyti, tik kai pabėgsiu iš čia“, - apie savo ateities planus pasakojo H. Žukauskas.