Šešeri metai po R. Janavičiaus mirties dainininko iš draugų atminties ištrinti nesugebėjo

Prieš šešerius metus klastingasis vėžys pasiglemžė populiarų dainininką Rolandą Janavičių. Iki pat mirties visi artimieji, gerbėjai bei draugai tikėjo, jog žinomas atlikėjas pasveiks. DELFI paprašė buvusių draugų bei kolegų: Evelinos Anusauskaitės – Young, Aleksandro Ivanausko bei Donaldos Meiželytės pasidalinti prisiminimais apie Rolandą Janavičių.

Palaikyti draugui sukūrė dainą

Evelina Anusauskaitė – Young buvo viena iš artimiausių Rolando Janavičiaus draugių. Ji prisimena tą akimirką, kai sužinojo apie savo gero draugo ligą ir visaip bandė jį palaikyti. Žinoma dainininkė savo jausmus ir širdį geriausiai išreiškia balsu, tad bičiuliui sukūrė dainą. Ją dainininkė norėjo atlikti ten, kur paskutinį kartą dainavo su Rolandu.

,,Tai buvo TV projekto ,,Žvaigždžių duetai“ scena. Nors pagal laidos formatą svečiams dainuoti buvo galima tik duetais, man suteikė teisę dainą atlikti vienai. Aš prieš pasirodymą paskambinau Rolandui ir pasakiau, kad pažiūrėtų TV laidą. Tuomet jis minėjo prastai besijaučiantis. Labai jo prašiau. Iki pat išeinant į sceną negalėjau sugalvoti dainos pavadinimo. Niekas ,,nelipo". Tuo metu projektą vedė maestro Vytautas Kernagis. Jis paklausė, kaip kūrinį pristatyti ir paprašė papasakoti dainos istoriją. V. Kernagis pasakė: ,,pavadink ją ,,Vilties malda" . Po laidos sulaukiau Rolando skambučio. Jis sunkiai rinkdamas žodžius, užkimusiu balsu, pasakė: ,,ačiū " . Jo ,,ačiū" man reiškia prasmingiausią poelgį, kokį esu padariusi . Labai greitai ta pati liga pasiglemžė ir mūsų šviesulį Vytautą Kernagį…“, - su DELFI portalu prisiminimais dalijosi žinoma dainininkė.

Labai norėjo gyventi

Evelina pasakoja kasdien prieš užmiegant ar lipant į sceną pagalvojanti apie Rolandą. Dainininkė nemano, jog jam yra geriau ,,ten kažkur“. Pasak žinomos merginos, Rolandas labai norėjo gyventi.

,,Jis buvo begalinis šviesuliukas. Man Rolando be galo trūksta. Būtent jo istorija yra pavyzdys, kaip besąlygiškai reikia vertinti laiką, kuris yra mums duotas,“ – tikina Amerikoje gyvenanti Evelina.
Paklausta, ar nesapnuoja savo draugo, ji atsakė: ,,Esu jį sapnavusi, dieną prieš užgęstant jo gyvybei. Rolandą sapnavau labai aukštą, baltai apsirengusį, sveiką ir aš tokia maža stoviu šalia jo. Jis buvo ilgais plaukais, žiūrėjo į tolį, o aš jaučiau begalinę ramybę. Prabudusi norėjau jam tai papasakoti, skambinau daug kartų, galvojau, gal tai – ženklas, kad jis pasveiks. Deja, jis neatsiliepė, o kitą dieną perskambino man Rolando sužadėtinė Deimantė Janavičiūtė ir pasakė, kad jo nebėra.“

Buvo didelis smūgis

Grupės „Rondo“ lyderis Aleksandras Ivanauskas-Fara iki šiol prisimena tą akimirką, kai sužinojo apie savo gero draugo klastingą ligą.

,,Man buvo didelis smūgis, kai pirmą kartą Rolandas pasakė apie vėžį. Tuo metu įrašinėjome dainą. Jis pasakė, jog daugiau nebedainuos, sustabdo savo kaip atlikėjo karjerą. O juk jam solinė karjera gerai sekėsi, turėjo parengęs puikią programą.Tačiau tą kartą jam padėjo valia bei pareigingumas ir jis ligą nugalėjo. Gaila, kad po dešimt metų Rolandas pralaimėjo prieš vėžį“ – pasakoja scenos grandas A. Ivanauskas.

Prisimena kiekvieną koncertą

A. Ivanauskas, atlikdamas R. Janavičiaus dainas, visuomet apie jį pagalvoja: ,,Koncertuojame keturis kartus per savaitę ir kiekvieną kartą atlikdamas dainas ,,Rytas perone“, ,,Egle, mano sese“ ir kitus jo dainuotus kūrinius, aš Rolandą matau savo akyse. Jis buvo šilčiausias žmogus, niekados jo nepamiršiu,.“.

Grupės ,,Rondo“ dainininkas savo draugą atsimena kaip labai pareigingą, atsakingą, darbštų, sąžiningą žmogų.

,,Jis niekados nevėluodavo, visuomet laiku atlikdavo darbus, labai atsakingai žiūrėjo į dainavimą,“ – teigia atlikėjas.

Pasak Faros, dabartiniame muzikos pasaulyje Rolando be galo  trūksta:,,Jis turėjo savo muzikinį stilių, veidą, balsą. Jis nieko nekopijavo ir į jokį atlikėją nebuvo panašus.“

Nepasidžiaugė kaimynyste

Donalda Meiželytė iki šio negali pamiršti paskutinio susitikimo su Rolandu. ,,Pamenu begalinę šilumą, spindinčią šypseną, kuomet paskutinį kartą matėmės Lazdynų mikrorajone prie soliarumo. Jis tik tapo mano kaimynu ir mes taip smagiai pasidžiaugėme, kad dabar galėsime ne tik darbo metu ar bendrų draugų vakarėliuose susitikti. Taip ir stovi prieš akis gyvenimo džiaugsmu trykštanti Rolando šypsena. Tokį jį atsimenu,“ – pasakoja atlikėja. 

D. Meiželytė matydavo savo kolegą scenos užkulisiuose, mini jį kaip labai darbštų, atidų kitiems atlikėjams bei savo šokėjoms: ,,Dainavimas jam buvo viskas, jis tarsi pakildavo virš žemės, kokią galingą energetiką skleisdavo, net šiurpuliukai klausytojams eidavo per kūną.“

Populiarios atlikėjos teigimu, žmonėms buvo labai paprasta ir lengva bendrauti su R. Janavičiumi, todėl jo trūksta ne tik jai, bet ir visam pramogų pasauliui. Ji su savimi visuomet vežiojasi buvusio draugo paskutinį muzikinį albumą.

,,Tris dainas visuomet paklausau kelis kartus. Važiuoju, klausau dainų, šypsausi, nes Rolandas – tikrai danguje, ne tik artimų žmonių širdyse,“ – tikina žinoma moteris.