Susisiekus su menininke, ji sutiko savo atviru įrašu pasidalinti ir su portalo „Delfi“ skaitytojais. Socialiniuose tinkluose dėmesį į Monishos išsakytas įžvalgas patraukė ir visa tai įvaizdinanti nuotrauka. Joje moteris įamžino savo kojas, per kurias tekėjo kraujas. Daugelis komentatorių atkreipė dėmesį, kad ji pasirinkta tikrai neatsitiktinai.
„Kodėl vyrai turėtų atidaryti moteriai duris? Nes gal jai yra taip, kaip nuotraukoje matote, bet ji nuovargį ir skausmus slepia po make up, rūbais, mandagia šypsena. Tysia pirkinius, kilnoja sunkius daiktus. Skuba į darbus, konkuruoja darbe ir šis išprotėjęs pasaulis neleidžia atsikvėpti. Poreikiai ir norai auga bevalgant, o išsekimas turi savo pasekmes.
Kai man būna taip, kaip nuotraukoje, ir koks stuobrys matydamas, kad nešu sunkius daiktus, tiesiog eina šalia šaligatviu ir praeina nepaklausęs „gal padėti?“ – man norisi tokiems duot į snukį. Nuvest tą didelį dramblį pas dar didesnę dramblę motiną ir žiūrint į akis paklausti jos: kodėl?“ – mintis po nuotrauka pradėjo dėlioti Monisha.
Anot jos, nuotraukoje matomas jau „finalinis pasirodymas“, tad menininkė kvietė sugrįžti į pradžių pradžią ir moters gyvenimą ji aptarė iš esmės.
„Mėnuo turi 4 savaites. 1 savaitė PMS, 1 savaitė mėnesinės. Lieka 2 savaitės normalaus gyvenimo ir normalaus miego, bet hormonai dažnai mėgsta pokštauti ir galiausiai iš 4 savaičių moteris turi tik 1 savaitę, kada ji absoliučiai gerai jaučiasi savo galvoje, širdyje, kūne ir Ten...
7 dienos tarsi rojus. Jėgų daug. Pasitikėjimo. Darbinio ūpo. Dailus veidas ir oda. Jokių skausmų. Jokių emocinių duobių. Bendro džiaugsmo. Nuolankumo. Ramybės. Taikos. Meilės. Gero ir produktyvaus miego. Tuo tarpu, vyrai turi 30 arba 31 dieną – apie kokias lygybes kalbame? Apie kokius 50/50 kalbame?“ – kėlė klausimus žinoma menininkė.
Apskritai, Monishos manymu, vertėtų plačiau ir garsiau kalbėti apie tai, ką moterims tenka išgyventi priešmenstruacinio sindromo metu, mat daugelis esą žino, kas tai yra, tačiau labai mažai apie tai supranta.
„PMS – tai toks laiko tarpas, nuo 1 savaitės iki 2 savaičių, baisaus filmo tęsinys, kai prakaituoji. Stovint parduotuvėje taip pasidaro silpna, kad nežinai, ar pareisi namo, ar tuos 20 metrų parveš greitoji, nes šalia esantys akli ir abejingi. Skauda ir maudžia nugarą, sąnarius, pilvą.
Sujautrėja krūtinė iki tiek, kad net storesnės medžiagos maikė erzina. Greitai eiti sunku, bėgti neįmanoma, nebent susitvarstyti papulius iki max. Ir kai tau reikia tiek jėgų, perlipimo per save ir pastangų, kad išbėgtum į tą nelemtą stadioną, ar parko takeliu, ir koks stirninas, narcizuolis prašnioja greitai pro tave su puikia forma ir nuotaika – čia lygybės nėra...
Kojų tinimas, kojos, lyg švino pripiltos. Pučia pilvą. Prasideda emocinės atakos, tiesiog noriu žudyti, verkti, prisivalgyti ir tuomet verkti, nes esu stora, o tuomet atsiprašyti reikia! Atsiprašyti savęs ir visų žmonių, kurie pasimaišė ne laiku ir ne vietoj“, – moteriškais išgyvenimais dalijosi Monisha.
Kaip toliau rašė ji, išmokti save kontroliuoti – įmanoma, tačiau tai yra lyg mokslas, kuris atima bene pusę moters gyvenimo, kol ji pradeda iš tikrųjų suvokti save ir visą fizinį bei emocinį vyksmą, kuris vyksta jos kūne.
„Bestudijuojant save nuobodžiai ir ilgai, vyrai gali kurti verslus, kalti pinigus ir plaukioti savo pelkėje kaip banginiai, o nuėjus penktadienio vakarą į barą paklausti, ką veikiu gyvenime ir kiek uždirbu? Taip paklausdamas iškart sukuria konkurencingą aplinką. Aš asmeniškai jaučiuosi, kad kalbu jau ne su simpatija, o su šunsnukiu. Ir pradedu viduje nekęsti to žmogaus, pradedu norėti kovoti su juo“, – atviravo moteris.
Monisha pridūrė, kad kone pusę gyvenimo ji manė, jog šiuos klausimus turi užduoti moterys vyrams, nes už to klausimo slypi esmė.
„O kokia esmė slypi, kai vyrai to klausia moters? Apgailėtina“, – rėžė ji.
Įrašui einant į pabaigą, Monisha kreipėsi būtent į vyrus, tačiau tam tikrų pastebėjimų ji turi ir pačioms moterims.
„Jei nori pasirodyti tikru žąsinu – paklausk merginos vardo, tuomet – ką ji dirba ir kiek uždirba. Reikia tik 3 klausimų, kad negrįžtamai galėtum išplaukti į ežerėlį su kitais žąsyčiais. Gir-gir, gar-gar – per ežerėlį...
Tos, kurios galvoja: o koks fainas bičas, domisi ką veikiu ir mano finansais – jūs aklos vištos. Ir tos, kurios gyvena su vyrais ir gerklę paleidusios rėkia „aš viską galiu!“, „man tinka 50/50“ – jūs kiaunės esate.
Priprato visos save vadinti Karalienėm, Deivėm, Ikonom, bet jei jūs gyvenate su vyru, kuris jums pasiūlė 50/50, jūs nesate Karalienės ir iki Deivės toli“, – kritikos negailėjo Monisha.
Galų gale, Monisha pateikė ir tam tikrą išvadą.
„Brangūs Vyrai, mums reikia Jūsų... Ir kai sutiksite vištą ir kiaunę, nesielkite su ja, kaip su kiaune. Būkit karaliai! Parodykite kiaunei, kuo ji galėtų būti, ji prisimins jus visą gyvenimą!“, – prašė ir linkėjo Monisha.
Apie savo požiūrį į gyvenimą ir tam tikras jame egzistuojančias problemas Monisha yra ne kartą viešai pasisakiusi ir anksčiau. Kartą laidoje LNK laidoje „Bučiuoju. Rūta“ ryškioji menininkė prabilo ir apie savo asmeninio gyvenimo peripetijas bei atskleidė, kodėl ji sąmoningai nusprendė likti viena ir net ryžosi celibatui.
„Tiesiog supratau, kad bet kokie santykiai, kurie įvyko, buvo tarsi stabdis atrasti save, pasiekti karjeroje aukštumų“, – buvo įsitikinusi tapytoja.
Monisha taip pat teigė pastebinti, kad atsisakius geismo ir lytinių santykių gyvenime jai pradėjo sektis geriau.
„Seksualinė energija yra stipriausia visatoje. Nes per seksualinę energiją mes kuriame ne tik šeimą, verslus, bet ir menus. Taigi, jeigu žmogus visą seksualinę energiją atiduoda šeimai, natūralu, kad jis negalės savo profesijoje pasiekti aukštumų“, – asmeninėmis įžvalgomis dalijosi menininkė.
