G. Šapiro-Bilas su DELFI skaitytojais dalinasi mintimis apie savęs motyvavimo sportuoti paslaptis, madingas ir nemadingas žiemos sporto šakas bei miegą pasidėjus po galva futbolo kamuolį.
- Kokią savo laiko dalį skiriate sportui? Ar juo užsiimate reguliariai?
- Per televizorių sporto varžybas žiūriu tikrai reguliariai. Tačiau ir pats sportuoju gana dažnai. Dabar ėmiausi to aktyviau, stengiuosi kiekvieną savaitę pora kartų nueiti į sporto klubą.
- O ar mėgstate tokias tradicines sporto šakas kaip krepšinis ar futbolas?
- Labai mėgstu. Smagu paspardyti kamuolį draugų kompanijoj, o vėliau su jais linksmai pasėdėti pirtyje. Linksma netgi pasikolioti tarpusavyje bežaidžiant. Tada tiesiog puikiai išsikraunu. Tačiau draugų kompaniją surinkti į vieną vietą nėra taip paprasta. Tuomet lieka alternatyva – pasiimti muzikos grotuvą ir keliauti į „Impulsą“.
- Esate ir snieglenčių sporto mėgėjas. Kas paskatino užsiimti šia sporto šaka?
- Mane paskatino draugas. 10 metų jis man vis zirzė ir zirzė, kad važiuočiau su juo į kalnus, ir galiausiai ta litanija mane paveikė. Kalnuose iš karto lipau ant snieglentės, ne ant slidžių, nes tas pats draugas man sakė, kad slidės šiais laikais nebemadingos ir jų reikia vengti, nors su jomis nuo kalno leistis daug lengviau. Pirmieji bandymai stotis ant snieglentės buvo sunkūs, tačiau mane sužavėjo tas adrenalino jausmas. Trečiąkart nuvažiavęs į kalnus jau pajutau, kad jaučiuosi laisvai, nebereikia galvoti apie judesius.
- Kas labiausiai jus motyvuoja sportuoti ir neleidžia nustoti to darius?
- Visų pirma tai, kad sportuojant „išsikrauna“ neigiamos emocijos. Tarkime, snieglenčių sportas apima ir malonius pojūčius, ir kalnų grožį. Kartais mėgstu ir „pakaituoti“ – įlipęs į vandenį valandai ar dviem jaučiuosi lyg dvi savaites atostogavęs prie baseino. Išsivalo galva. Na, o bendrą tonusą palaikyti padeda sporto klubas.
- Gal kokia neįprasta sportine veikla užsiėmėte ir vaikystėje ar jaunystėje?
- Trumpai lankiau stalo tenisą, tada lankiau futbolą. Ilgiausiai, gal trejus ar ketverius metus, lankiau šachmatus. Buvau gavęs netgi kažkokį pagyrimą, kokius tarybiniais laikais duodavo. Apskritai mano vaikystė prabėgo epochoje, kai nebuvo kompiuterių, o televizorius pradėdavo rodyti tik šeštą valandą vakaro, todėl sportas buvo būtina kasdienybės dalis. Eini į šachmatų būrelį, o jei neini – kieme su draugais spardai ar mėtai kamuolį. Žiemą mus su rogutėmis ant visų iš eilės Telšių kalnų buvo galima užtikti.
O jau Vilniuje atsirado futbolo klubas „Prelegentai“. Ir dabar mielai nueinu paspardyti kamuolį su draugais, o po to linksma susėsti ir aptarti rungtynes.
- Nuo sporto temos neatsiejama ir sveikos mitybos tema, o jūs buvote kulinarinės laidos vedėjas. Kokią reikšmę teikiate sveikai mitybai, ar apie tai galvojate?
- Kadangi turiu antsvorio, visada apie tai galvoju. Tačiau dažnai pritrūksta valios – kažkas pakiša bulvių košės ar cepelinų su spirgais, kurie puikiai kvepia bei skaniai atrodo, ir prisikemšu. Tačiau vėliau visada pagalvoju, kad nereikia taip daryti, reikia sveikai maitintis, bent jau derinti maistą ir mažiau jo vartoti. Stengiuosi taip elgtis, nes jeigu valgyčiau vien tik tai, kas man patinka – „bulkutes“ ir šokoladinius saldainius – turbūt sverčiau 200 kilogramų.
- Kalbant apie Liną Zarecką-Chorą, anksčiau interviu jis teigė, kad pasižadėjote vaikščioti į sporto klubą. Kaip suprantu, pažado laikotės?
- Tikrai laikausi. Pastaruoju metu reguliariai einu į klubą po du kartus per savaitę, manau, užteks valios ir toliau tai daryti. Džiaugiuosi savo įdedamomis pastangomis, stengsiuosi neapleisti sporto.
- Jei reiktų deleguoti vieną „Prelegentų“ narį į Lietuvos futbolo rinktinę, kuris tai būtų? O į krepšinio rinktinę?
- Į krepšinio rinktinę siųsčiau Chorą, o į futbolo – Marijų Mikutavičių. Nors jau yra nejauno amžiaus, Marijus vis dar gali puikiai žaisti ir tai įrodo aikštelėje.
- Gal galėtumėte pasidalinti kokia nors netikėta istorija iš „Prelegentų“ komandos gyvenimo?
- Sekmadienių rytais rinkdavomės žaisti futbolo. Gal dėl to, kad buvom jauni, susirinkdavom visada, kad ir kaip sunku būdavo keltis. Sykį per tokias rungtynes vienas iš „Prelegentų“ išėjo ieškoti už tvoros išspirto kamuolio. Kai po poros minučių jo pasigedome, radome jį miegantį miškelyje po galva pasidėjus kamuolį.