Stano dėkoja likimui, kad negatyviausios prognozės neišsipildė ir šiandien jis gali mėgautis vasaros džiaugsmais.
Pasidalijęs koliažu, kuriame – jo paties ir bičiulio sūnų nuotraukos šešerių metų skirtumu, Stano pasakojo tąkart su vaikais leidęsis į kelionę su mintimi, jog daugiau nebeturės tokios galimybės.
„Šitas nuotraukas skiria šešeri metai.
Prieš šešerius metus aš susirgau vėžiu, vasarą prasidėjo chemoterapija. Tačiau sužinoti, ar gydymas sėkmingas galėjau tik rudenį.
Po ketverių chemoterapijos kursų nusprendžiau su vyriausiu sūnumi leistis į kelionę. Nes nežinojau, ar dar kada turėsiu tokią galimybę. Nežinojau, ar gydymas sėkmingas. Laukė dar du kursai ir tik po jų verdiktas.
Kartu ieškoti nuotykių leidosi ir geras mano draugas Marius Žikevičius su savo vyriausiu sūnumi, Viliumi.
Ir tai tapo tradicija. Šį kartą savaitgaliui leidomės į Lenkiją ir Vokietiją.
Du paaugliai kelionės metu atvirai tyčiojasi iš mūsų anglų tarties, tvirtai reiškė savo nuomonę apie viską, su giliu susirūpinimu Berlyno genocido ir teroro muziejuje žiūrinėjo nuotraukas, didžiausioje mūrinėje pilyje Malborke klausėsi audio gido, o vilko irštvoje stebėdami hitlerio bunkerius išmintingai dėliojo analogijas su putino Rusija.
O prieš šešerius metus aš galvojau, kad tai paskutinė mano gyvenimo vasara.
Tad esu dėkingas, Gyvenime, už tai, kad sužinojau, jog mano anglų tartis nekokia, kad keturiolikmetis geriau žino už mane bene viską (o aš nieko nesuprantu), ir kad eidamas jam iš paskos matau tvirtai žengiantį vyruką. Ir be galo juo didžiuojuosi.
P.S. Ričardas dešinėje, Vilius kairėje foto pusėje“, – feisbuke rašė S. Stavickis-Stano.
