„Dukrytei jau 8 mėnesiai. Sparčiai tobulėjame kartu. Perėjome visus etapus gana kantriai ir ramiai, buvo visokių dienų – pilvo pūtimų, ašarų, bemiegių naktų, tačiau visada išlikau rami ir buvau šalia dukters. Buvo ir šiek tiek nerimo, tačiau turiu puikią patarėją ir guodėją, palaikytoją – savo mamą, už ką abi su Adele esame be galo jai dėkingos.
Dabar gyvename dantukų augimo etapu, taip pat neišvengiame įvairių emocijų, tačiau domiuosi skirtingomis alternatyvomis, kaip kovoti su vaiko dantenų skausmu ir irzlumu, kad abi kuo daugiau šypsotumėmės. Be dantukų augimo, daug problemų neturime, mokomės sėdėti, ropoti, žaisti, ragaujame įvairų maistą ir kartu verdame daržoves, košes. Viską bandome. Taip pat mėgaujamės senelių kiemuose užaugintu derliumi, Adelei labai patinka uogos ir daržovės.
Tai ganėtinai nauja man, taip pat nauja ir jai. Labai mėgaujamės šiuo etapu, nes ji yra itin aktyvi mergaitė, imli ir smalsi, tai priverčia mane pasitempti ir skubėti visur kartu su ja, dar kartą patirti pirmuosius kartus ir jais džiaugtis“, – pasakojo pašnekovė.
Erdvilė atvirauja, kad prie mamos statuso ji priprato gana greitai, o prisijaukinti mintį apie netrukus gimsiančią dukrelę jai pavyko nėštumo laikotarpiu.
„Nėštumo metu mintyse jau supau mažylę ir įsivaizdavau, kaip viskas vyks. Žinoma, į viską žvelgiau su euforija ir labai optimistiškai, kas realybėje buvo kiek kitaip, nes atsiradus Adelei mūsų šeimoje įsivyravo ramybė, rutina, o man – šiek tiek sąmyšio, susijusio su ja, jos priežiūra, poreikiais. Vis dėlto tai yra mano pirmasis kūdikis, kuriuo gyvenu iki dabar, ir jaučiu didelę atsakomybę. Nors prieš tai su vaikais palaikiau glaudų ryšį tiek savo tėvų šeimoje, tiek su Andriaus vaikais, ypač su Gabrieliumi, nes teko jį dažnai prižiūrėti, tačiau mano ir Adelės ryšys visai kitoks, savitas, ir, žinoma, reikalaujantis visos manęs“, – neslėpė jauna mama.
Augant vaikui tėvai jame po truputį įžvelgia ryškesnius charakterio ar išvaizdos bruožus, šiuos jausmus dabar išgyvena ir Erdvilės šeima.
„Adelė iš išvaizdos panaši į abu tėvus, susirinko mūsų išorės bruožus imtinai. Vieniems ji – visiškas Andrius, kiti įžvelgia mane, tačiau manau, kad ji yra savita ir unikali, tikiuosi, jog susirinko gražiausius mūsų bruožus. Man asmeniškai, manau, kaip ir kiekvienai mamai, ji yra pati gražiausia ir žaviausia mergaitė pasaulyje. Dėl charakterio savybių dar anksti spręsti, nes mes dar vis augame ir keičiamės, bet jau pastebiu žemaitišką užsispyrimą, tikiuosi, kad taip ir išliks. O šiaip ji yra aktyvi, žaisminga ir meili mergaitė, žinau ir tikiuosi, kad charakterio savybes mes išugdysime ir išpuoselėsime, jog būtų stipri asmenybė, pasitikinti savimi, protinga ir, svarbiausia, darbšti, užsispyrusi siektų savo svajonių“, – viliasi ji.
Erdvilė neslepia, kad nuo pirmųjų mėnesių gimus dukrai, kai viskas buvo labai trapu ir jautru, jai prireikė pagalbos, kurią suteikė patirties turinti mama.
„Nuo pat Adelės gimimo daugiausia pagalbos sulaukiau iš savo mamos. Žinoma, ji man pati artimiausia ir su ja pačia pirma dalinausi savo kasdienybe, rutina. Andrius buvo rutinoje, tačiau daug lengviau dalintis savo išgyvenimais su moterimi ir ypač su savo mama, kuri gavo patirties augindama vaikus ir visada turi atsakymus net į pačius kvailiausius klausimus, – šyptelėjo ji. – Žinau, kad gimus dukrelei gyvenimas pasikeitė tik mums dviem, todėl nemėgstu apkrauti aplinkinių savo asmeninės rutinos negandomis, bet visada mėgstu pasidalinti džiaugsmu, patirtimi ir patarimais, nes viskas jau nusistovėjo, susidėliojo mintys. Manau, kad drąsiai pradėsiu dalintis savo patirtimi, savijauta internetinėse platformose, jog jaunos mamos, galbūt vienišos ar sutrikusios, rastų joms lengviau prieinamą informaciją, konkretesnę ir asmenišką, kuri nebus paremta reklamomis.“
Dukra pakeitė ne tik Erdvilės gyvenimą, bet ir jos asmenybę.
„Motinystė mane pakeitė iš esmės – tapau švelnesnė, kantresnė ir daug jautresnė. Dar ir dabar, žvelgdama į kitų kūdikių nuotraukas, negaliu apsieiti be emocijų. Dažnai susigraudinu, nors Adelei jau 8 mėnesiai, tačiau tas jautrumas užgožia mano žemaitišką prigimtį. Ir apskritai manau, kad motinystė atveria mūsų sielą, tampame tikresni, nereikia slėptis po savo susikurtais šydais, tiesiog tampame tikresni ir atviresni, nes su savo vaiku nori būti tikras, o tai priverčia atsiverti ir „apsinuoginti“ aplinkai“, – savo mintimis dalijosi E. Pilvinytė.
Paskutiniais Erdvilės nėštumo mėnesiais „Delfi“ kalbintas A. Šedžius savo antrąją pusę gyrė už ištvermę ir stebėjosi, kad iš jos lūpų neišgirsta nė vieno nusiskundimo. Nuostabą kėlė ir jos aktyvumas. Pati Erdvilė sako, kad nėštumo metu išgyveno įvairias emocijas ir pojūčius, tačiau daugumą jų ji mieliau pasilikdavo sau, nenorėdama apkrauti aplinkinių.
„Laukimosi laikotarpis buvo nenuspėjamas, nes tai pirmas nėštumas, tikėjausi visko. Tačiau ėjosi ganėtinai sklandžiai, nors buvo visko – rytinio pykinimo, emocijų kaitos, išvaizdos pokyčių; manau, kad viską priėmiau ramiai ir su viskuo susitaikiau sklandžiai. Esu tokios nuomonės, kad vyras niekada nepatirs besilaukiančios moters savijautos ir neįlįs į jos kūną, todėl kvaršinti jam galvos ir skųstis dėl kiekvienos smulkmenos būtų beprasmiška, bet to, tai sukeltų šeimoje nereikalingų neigiamų emocijų ir diskusijų, todėl Andriui mano nėštumas atrodė ganėtinai lengvas.
Palyginti su kitų moterų patirtimis ir būsenomis internetiniuose forumuose, manau, kad mano nėštumas buvo sklandus, ir su viskuo susitvarkiau šauniai. Dabar jaučiuosi labai gerai, džiaugiuosi, kad turiu galimybę visu 100 proc. atsiduoti motinystei, jog esu aktyvi, judri ir dėmesinga mama, kuri gali savo visą kokybišką dėmesį skirti dukrai ir, žinoma, su Andriaus ir aplinkinių pagalba nepamiršti savęs. Nuo pat dukters gimimo nepamiršau, kad esu ne tik mama, bet ir moteris. Be to, praėję metai man buvo ne tik nėštumo, bet ir mokslo metai. Buvo šiek tiek keblu, tačiau su visų pagalba ir savo susikaupimu pavyko juos įveikti“, – pasakojo pašnekovė.
Šis vaikelis studentei E. Pilvinytei yra pirmasis. A. Šedžiui dukra Adelė – jau penktoji jo atžala. Iš ankstesnių santykių vyras turi du sūnus ir dvi dukteris.
Tiesa, vaikų politikas norėtų dar ir dar. „Kuo daugiau vaikų, tuo geriau. Gali būti ir 10. Aš nuo to būsiu tik laimingesnis“, – anksčiau „Delfi“ yra sakęs žinomas vyras.
Apie tai, kad svajoja apie didelę šeimą, Erdvilė yra užsiminusi ir pati, tačiau kol kas džiaugiasi tuo, ką turi, o ateityje – bus, kaip bus.
„Dėl motinystės esu tokios nuomonės, kad „mes planuojame, o Dievas juokiasi“, manau, jog vaikai visada atsiranda pačiu palankiausiu momentu, kad ir kaip mums kartais atrodytų, jog „dar ne laikas“.
Savo pasirinkimu džiaugiuosi, didžiuojuosi, kad esu jauna mama, jog turiu nuostabią dukterį, su Adele atradau motinystės džiaugsmą, todėl tikrai norėčiau dar bent poros vaikų, tarp kurių nebūtų didelio amžiaus skirtumo, kad galėtų augti kartu ir turėtų stiprų tarpusavio ryšį. Tačiau gyvenimas nenuspėjamas ir nežinome, ką jis mums paruošęs ateityje.
Mano ateities planuose – užbaigti mokslus, įsitraukti į darbo rinką, tapti perspektyvia darbuotoja ir, žinoma, mylinčia, mylima mama bei gyvenimo drauge“, – atviravo E. Pilvinytė.
A. Šedžius ir jo dukrelės mama vestuvių kol kas neplanuoja. Šių įvykių verslininkas neskubina dėl praeityje skyrybomis pasibaigusių santykių.
„Nebėgu įvykiams už akių ir nieko neplanuoju. Viskas, kas vyksta mano gyvenime, – tik į gerą. Kaip bus, taip. Jeigu bus lemta, bus gerai“, – anksčiau yra kalbėjęs pašnekovas.
A. Šedžiaus ir E. Pilvinytės santykiai į viešumą iškilo dar tada, kai žinomas vyras skyrėsi su savo tuometine žmona Monika Kvietkute.