„Šeštadienį mėgaujuosi Mamontovo koncertu Kaune ir gaunu vaizdo žinutę iš brolio, dega mūsų namų dirbtuvės Rūdiškėse...
O ten buvo ir tėčio auginami pomidorų sodinukai, balnai, kamanos, arklinės rogės, bet svarbiausias dalykas – brolio įrankiai. Realiai jo pragyvenimo šaltinis. Jis meistrauja baldus, daro terasas, stato namus.
Aš, kadangi visada noriu būti kaip vyresnieji broliai, dalį tokių pat įrankių buvau įsigijęs, tai juos duosiu naudojimui. Kiti įrankiai dingo liepsnose.
Jis labai nenori paramos ir ragina geriau aukoti Ukrainai, bet siūlau jo neklausyti ir, jei yra galimybė, kiek leidžia finansai, paaukoti jam.
Žmonės liepsnoje nenukentėjo“, – pranešė jis.
Delfi susisiekus su V. Mickevičiumi, šis neslėpė, kad jam ir jo šeimai daug mieliau padėti kitiems, nei priimti paramą, tačiau supratus, kad brolis yra pernelyg kuklus, jam pagalbos ranką ėmė tiesti ir kolegos, ir klientai, ir kiti nelaimei neabejingi žmonės.
„Jis ne tik kad nedrįsta prašyti pagalbos, bet net savo banko sąskaitos nedavė. Nepaisant to, jo klientai iš Skandinavijos, kur jis daug metų dirbo, turi jo sąskaitos numerį ir net neklausė jo bei ėmė rinkti aukas“, – pasakojo baldų meistro brolis.
Padėti nukentėjusiam buvo sukurtas specialus „GoFundMe“ puslapis. Jame rašoma apie bičiulį, kuris liepsnose neteko savo brangių įrankių, jau pradėtų darbo projektų ir svajonių. Dailide dirbantis vyras turi 16 metų patirtį.
Žmoną ir du vaikus turinčiam vyrui paramą ėmė teikti ne tik lietuviai, bet ir geros valios žmonės iš užsienio.
„Gaisre sudegė įrankiai už 15 tūkst. eurų, tačiau pradžioje norisi įsigyti būtiniausius dalykus, o vėliau jau po truputį bus galima galvoti apie atsistatymą ant kojų.
O gerų žmonių tikrai yra. Galima sakyti, kad jie ir pastatė mano brolį į vietą, – šyptelėjo pašnekovas. – Jis vis kartoja, kad tegul žmonės aukoja Ukrainai, o jam aukojantys žmonės tikina, jog jau paaukojo. Tarp aukojančių žmonių yra ir tokių, kurie ne tik prisidėjo pinigine auka Ukrainai, bet ir apgyvendino pas save ukrainiečius. Žmonių gerumas spinduliuoja ir jis – beribis. Akivaizdu, kad mes vieni be kitų negalime.“
Viačeslavas tikina, kad šių dienų kontekste išdrįsti prašyti pagalbos jo šeimai nebuvo lengva.
„Tiek aš, tiek mano brolis esame linkę labiau suteikti pagalbą kitiems, nei ją priimti. Tokius jausmus išgyvename pirmą kartą. Nežinome, kaip į tai reaguoti. Gavus žinutę iš pradžių net nesupratau, kas čia dega. Tiesą sakant, maniau, kad tai vaizdo įrašas iš Ukrainos, tačiau po kelių sekundžių supratau, kad dega mūsų dirbtuvės. Ačiū Dievui, kad visi sveiki ir gyvi. Gaisras galėjo persimesti ir į namą, ir į mišką, tačiau buvo sureaguota laiku ir skubiai iškviesti ugniagesiai. Žinoma, kad mūsų nelaimė niekaip nesulyginama su tuo, kokį skausmą dabar išgyvena Ukraina. Šis įvykis yra juokas, palyginti, kas ten vyksta“, – tikino V. Mickevičius.
Gaisras kilo tuomet, kai Lietuvoje siautė didžiulis vėjas. Manoma, kad jis galėjo turėti įtakos tam, kad kūrenamo pečiaus kibirkštys patektų į palėpę ir imtų liepsnoti.
Pašnekovas neslepia, kad šeimos dirbtuvės brangios buvo ir dėl neįkainojamų prisiminimų.
„Rytoj nuvažiuosiu į vietą. Labai gaila. Ten leidau dienas nuo pat paauglystės. Sėdėdavau, darydavau pirmuosius gaminius. Manau, ten savo fantaziją ir išlavinau. Ten būdavo pilna įvairiausių įrankių, ateini ir iškart gali kurti, meistrauti. Bus be galo keista grįžti į brangią vietą, iš kurios liko tik pamatai“, – su Delfi dalijosi menininkas.