„Kai į sceną grįžti po ilgesnės pauzės, reikia pradėti nuo to, kas smagu“, – linksmai savo sprendimą vaidinti komedijoje pristato pašnekovas.
Nuotaikingų vaidmenų A. Storpirščiui yra tekę atlikti nedaug. Šįkart priimti iššūkį aktorių pakvietė „Kitoks teatras“.
Spektaklyje, pasakojančiame apie keturių damų nuotykius policijos nuovadoje, vieną iš herojų įkūnys ir A. Storpirščio sužadėtinė Gabija Urniežiūtė. Ne kartą vienoje scenoje savo vaidmenis išgyvenusi pora atvira – ji alsuoja menu, turi tokių pačių tikslų ir išgyvenimų, todėl kartu repetuoti bei vaidinti nėra sudėtinga.
Paklaustas, kokį gyvenimo etapą įvardintų kaip aktoriaus karjeros pradžią, A. Storpirštis nedvejoja – studijas. Tik žengęs pirmuosius žingsnius, jis gavo nedidelį vaidmenį iki šiol vienoje mėgstamiausių pjesių, režisuotų Gintaro Varno, „Merlinas, arba Nusiaubta šalis“.
„Tai meno kūrinys, išgyvenęs pats save“, – apie daugiasluoksnį, spalvų ir veiksmų kupiną pastatymą, daug metų gyvavusį įvairiose Lietuvos scenose bei padariusį jam didelę įtaką kalba A. Storpirštis.
Iki šiol pašnekovas prisimena vieno iš dėstytojų įžvalgą, jog aktorius save turėtų laikyti likimo apdovanotu, jei bent kartą gyvenime jam tenka suvaidinti svarbų vaidmenį.
„Aš, matyt, gyvenimo esu palaimintas, nes buvau Benu „Išvaryme“, Gajumi „Kaligujoje“, Mačiūnu „Mr. Fluxus, arba Šarlatanai“, Filisu „Šauksme“. Tai vaidmenys, skatinę „palaužyti“ galvą, kūną ir sielą. Daug davę, padovanoję, išmokę ir... pasiėmę“, – sako A. Storpirštis.
Aktorius prisipažįsta prieš karantiną gyvenęs intensyviai, todėl dažnai atsisakydavęs naujų projektų.
„Po kurio laiko režisieriai, vis girdėdami, koks esu užsiėmęs, nieko man nebesiūlė ir darbų grafikas, galima sakyti, tapo laisvas. Į teatro sceną vienam spektakliui grįžau pernai, o šį sezoną pradėjau bendradarbiauti su „Kitokiu teatru“, – pasakojo pašnekovas.
Dabar, pasak A. Storpirščio, kasdienybėje lieka laiko ir sau, ir Gabijai. Pora, kai tik gali, poilsiauja savo sodyboje, kurią įsigijo... saloje.
„Iš tiesų tai yra toks miestelio pavadinimas, bet dažnai pajuokaujame turį nuosavą salą“, – kalba A. Storpirštis.