Sodininkystę mėgusios Dalios bičiulis, Joniškio meras Vitalijus Gailius sakė, kad apie sodą su velione kalbėjosi dažnai.
„Mudu turėdavome bendros kalbos apie sodą, rožes, medžių genėjimą, apie šiltnamį. Žinojau kiekvienos jos rožės, kiekvieno medžio istoriją“, – sakė politikas.
Pilnomis ašarų akimis išlydėti D. Teišerskytės atvyko ir aktorė, kartu su moters sūnumi besimokiusi Violeta Mičiulienė. Ji kalbėjo, kad velionė buvo žmogus-angelas.
„Turbūt ten, danguje, kažkam labai prireikė poezijos, gražių žodžių ir taikos. Aš labai jos ilgėsiuosi“, – sakė Violeta.
Atsisveikinti atvyko ir ilgametė D. Teišerskytės draugė, Tauragės teatro režisierė Genovaitė Urmonaitė. Ji iš arti matė, kaip draugė kabinosi į gyvenimą – po chemoterapijos kursų ligoninėje sukaupdavo jėgas ir vykdavo į susitikimus su skaitytojais.
„Ji kyla ir važiuoja, bet esu mačiusi ir tokią, kai patardavau nevažiuoti. Praeidavo daugiausiai viena diena ir vėl grimas, graži suknelė...“, – apie D. Teišerskytės stiprybę kalbėjo draugė.
Į Kaune vykusius šermenis atvyko ir pusę amžiaus velionę pažinojusi Angelė Tamulaitienė. Ji su Dalia buvo tada, kai ši užgeso lapkričio 27-ąją.
„Iš ryto atvažiavau Dalią pasveikinti su gimtadieniu ir už poros valandų ji išėjo. Kartu buvo jos sūnus su marčia ir aš. Spėjau Dalužei padėkoti už viską, ką per gyvenimą patyriau su jos pagalba. Tai didžiulė netektis visiems artimiesiems, draugams, visai Lietuvai. Ką padarysi – sunki liga ją įveikė“, – graudindamasi kalbėjo A. Tamulaitienė.
Susirinkę į D. Teišerskytės laidotuves vienbalsiai tvirtino – po savęs moteris paliko tiek daug, kad šalis ilgai jos nepamirš. Retas scenos atlikėjas nedainavo jos dainų, retas menininkas nedeklamavo jos parašytų eilių.
V. Gailius siūlė su Dalia atsisveikinti jos pačios žodžiais.
„Apie Dalią geriausia kalbėti jos eilėmis: „kaip aš norėčiau virš vienatvės rūmų iškelti baltą vėliavą taikos...“ Mes liūdime, jaučiamės vieniši, bet Dalios nepamiršime“, – sakė Joniškio meras.
Nepamirš mamos ir jos sūnūs Linas ir Pranas. Jie laidotuvėse sakė, kad atrodo, jog mama niekur neišėjo.
„Dėka jos gyvenimo įdirbio, užgyvento draugų, bičiulių, bendražygių skaičiaus, viskas atrodo ir dabar vyksta jai vadovaujant. Jos gyvenimas, atrodo, nesibaigia“, – kalbėjo vyrai.
Urna su D. Teišerskytės palaikais buvo palaidota Kauno Petrašiūnų kapinių poetų kalnelyje. Prie kapo jautrius atsisveikino žodžius tarė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Būnant šalia Dalios norėdavosi pasitempti, gražiau kalbėti ir būti vertam būti šali jos. Tikiuosi, kad ji neturėjo progos suabejoti didžiule žmonių meile“, – sakė politikė.
Paskutinius žodžius laidotuvėse tarė D. Teišerskytės sūnūs.
„Ačiū mamai už tai, kad gyvenimas ne tik atsirado, bet ir buvo įdomus, sodrus, spalvingas, įkvepiantis ir kupinas tikėjimo, kad gėrio ir grožio bus daugiau“, – su mama atsisveikino vaikai.