Kaip skelbia VAAT, E. Dragūnas nurodė, kad pasirinko Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatuose nurodytą savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą, t. y. savavališkos statybos įteisinimą įvykdant nustatytas procedūras, tačiau pasinaudoti šia įstatyme nustatyta galimybe negalėjo, nes nebuvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje priimto sprendimo teisėtumo klausimas dėl jam išduoto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 8 d. leidimo statyboms.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendime civilinėje byloje ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atmetė. Apskundus šį sprendimą, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Po Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties priėmimo E. Dragūno atstovas kreipėsi dėl galimybės keisti detalųjį planą, t. y. pareiškėjas ėmėsi veiksmų inicijuodamas procedūras, reikalingas siekiant savavališkos statybos įteisinimo.
Išnagrinėjęs šią bylą VAAT konstatavo, kad, įvertinus susiklosčiusias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, E. Dragūno veiksmai laikytini siekimu inicijuoti savavališkos statybos įteisinimo procesą, todėl privalomajame nurodyme nustatytas terminas pratęstinas iki 2023 m. liepos 30 d.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.