Toks, kurio metu aš greitai atsikeliu. Tačiau taip nebūna (juokiasi).
- Ar esi dieną pradėjęs šampano taure?
Ne, bet esu pradėjęs saldainiais. Taip būna du kartus per metus: per Velykas ir per Kalėdas.
- Kokios šventės ar datos tau svarbios?
Kaip ir kiekvienam sveikam žmogui, man nepatinka nacionalinės šventės. Apskritai, jokios datos nėra svarbios, jeigu jos nesusiję su artimais žmonėmis. Iš tikrųjų, net gimtadieniai nėra labai džiaugsminga šventė, nes tada reikia labai daug rūpintis, pirkti dovanas. Man patinka gauti, bet nepatinka dovanoti.
Nuo kokių 23 metų nebepatinka švęsti net savo gimtadienių. Vis tiek tada supranti, kad jau nebe juokai, kad jau senas.
- Bijai pasenti?
Nebijau. Žinau daug žmonių, kuriems kaip ir man nepatinka gimtadieniai, nes jie bijo, kad, neduok Dieve, paaiškės, kad labai mažai žmonių nori juos pasveikinti arba brangus žmogus pamirš (būna ir taip). Todėl ta baimė perauga į nemėgimą.
- Ar daug mylimųjų turėjai?
Pakankamai, kad norėčiau dar įsimylėti.
- Tada gal turi savo moters idealą?
Idealas visą laiką yra, kol sutinki žmogų, kuris paneigia tą idealą ir tu jį įsimyli. Visada susigalvoji kažką, tada sutinki žmogų ir pasirodo, kad jis visiškai neatitinka tų savybių, netgi esminių neatitinka, bet jis tau vis tiek stebuklingas.
- Dabar tokia turi?
Turiu tą, kuri neskatina galvoti apie kitas potencialias mylimąsias ar norą dar įsimylėti.
Aš tikiu, kad meilė yra maksimalaus kūrybingumo forma, ji skatina tavyje ir pačioje meilėje kūrybingumą.
- Kokie yra sekso be įsipareigojimų pliusai?
Didžiausias pliusas yra tas, kad nėra tų įsipareigojimų. Bet iš savo liūdnos patirties galiu pasakyti, kad daugiau minusų. Vyrams – taip, svarbu surinkti tam tikrą skaičių, kuriuo galėtum didžiuotis (bet nesakysiu, koks tas mano skaičius), tačiau iš tikrųjų, skirtingai nei rašo romantiškai nusiteikę moterų žurnalai, tai susiję su vidutiniu seksu ir noru ryte išstumti tą partnerę pro duris.
- Esi labai veiklus žmogus. Kas tavo veikloje tau svarbiausia?
Visame kame man labiausiai patinka planavimas ir mąstymas – svajojimas. Kai tu galvoji, kaip viskas bus, o ne rezultatas.
- Kaip leidi savo laisvalaikį, jei po visų darbų jo dar lieka?
Aš visada maniau, kad darbas ir laisvalaikis nėra skirstomi. Mano gyvenime viskas susimaišę ir nėra aiškių ribų, nes aš visada darau tai, kas man įdomu. Tai vienintelė kategorija, pagal kurią aš viską rūšiuoju. Man nepatinka fiziniai darbai, todėl jų ir nedarau. Dėl to ir mečiau krepšinį, nes tingėjau daryti fizinius pratimus, nors man patiko žaisti.
- Turi kokią svajonę, kuriai niekaip nerandi laiko?
Turiu kokių dvylika, tačiau artimiausios tokios:
- susikaupti ir parašyti knygą apie kiną;
- dar noriu sukurti filmą apie ašaras ir juoką – apie gyvenimo prasmę. Norėčiau, kad tai būtų taip liūdna, kad būtų juokinga. Tragikomedija, nes toks yra gyvenimas.
Jeigu darai tai, kuo tiki ir kas tau labai patinka, tau pasiseks.
- Pinigai tau svarbūs? Kiek uždirbdamas būtum laimingas?
Kai galėčiau sau leisti kiekvieną savaitgalį atostogauti vis kitame pasaulio mieste, tada sakyčiau, kad nebeturiu jokių finansinių problemų. Šiemet tai daryti planavau kiekvieną mėnesį, tačiau jau matau, kad buvo per didelis planas.
- Kokie dalykai tave labiausiai nervina?
Nemėgstu grubumo ir kai žmonės negirdi vienas kito. Be abejo, kaip ir kiekvienas normalus žmogus, aš nekenčiu durnių. Baisu, nesąžininga, neteisinga, kad yra kvailų žmonių, o baisiausia, kad jie to nesupranta. Kvailas ne tas, kuris negali išspręsti lygties. Algis Greitai yra minėjęs, kad jis nekenčia kaimiečių. Lygiai taip pat ir aš. Bet kaimietis nėra geografinė padėtis, o proto būsena.