Trankiai 70-metį atšventusi Birutė Petrikytė – apie trečiąją santuoką, honorarus ir kodėl netapo antrąja Pugačiova: buvau išvadinta kvaile

Įveikusi nesėkmes ir ką tik griausmingai atšventusi solidų jubiliejų dainininkė bei verslininkė Birutė Petrikytė ir vėl žydi. O žydi ji savo gimimo gėlėmis – alyvomis. Ji pati sako: „Laikas visgi greitai bėga, bet man tai nesvarbu, nes vienintelis mano noras – tą laiką aplenkti. Ir man tai pavyksta. Pažiūrėkite į mane.’’ Ji pasiryžusi dainuoti tiek, kiek galės. O kartu prisimena savo įspūdingą solistės karjerą, didelius honorarus, jaunystės šėliojimus ir pasiūlymą paversti ją tarptautine žvaigžde. Spalvingas bei filmo scenarijaus vertas ir Birutės asmeninis gyvenimas. Bet apie viską iš pradžių – atvirame „Delfi’’ interviu.

Birute, ką tik atšventėte 70 metų jubiliejų. Labai sveikiname. Kaip jaučiatės? Ir kaip atšventėte šią solidžią šventę?

Manau, kad niekada nesijausiu nei 70, nei 80 metų. Visi, kurie nugyvena iki tokio amžiaus – širdyje vis tiek jauni. Praeitais metais galvojau, kad nešvęsiu, bet taip užsinorėjau pabūti toje didelėje scenoje dar kartą. Be to, kvietimų mažėja kiekvienais metais. Nutariau, kad reikia padaryti koncertą savo gimtajame mieste, Klaipėdoje, „Švyturio’’ arenoje. Tikrai daug įdėjome darbo: buvo pakviestas Latvijos orkestras „Miražas Jazz band’’, sukviesti visi mano draugai ir kolegos, dainavo daug žinomų Lietuvos žvaigždžių – mano ilgamečių bendražygių. Žmonės buvo nuostabūs, jautėsi gera energija. Visa komanda dirbo kaip vientisas organizmas. Labai džiaugiuosi, kad šį koncertą vedė Vytautas Gerulaitis ir Egle Jackaitė. O kitą dieną visi sugūžėjo į „Birutės uostą’’ ir iš širdies atsipalaidavome.