Praėjusių metų rugsėjį „Delfi“ moteris patvirtino, kad jai diagnozuotas trečios stadijos vėžys. Tąkart ji pasakojo, kad onkologinę ligą – melanomą – gydosi jau kurį laiką. Tačiau sudėtinga sveikatos būklė neprivertė optimizmu trykštančios moters užsidaryti tarp keturių sienų.
K. Brazauskienė ir šiandien džiaugiasi, kad iki prasidedant koronaviruso pandemijai spėjo grįžti iš kelionės po JAV. Moteriai teko lankytis Toronte, Kosta Rikoje, Arizonoje, net plaukti kruiziniu laivu.
„Kur tik vežė, ten ir vykau. Amerikoje gyvena kelios šeimos, kurios manimi labai rūpinasi, globoja. Be galo gera būti su tais nuoširdžiais žmonėmis, labai jų pasiilgstu.
Į Ameriką ne tik pabėgau nuo šaltos lietuviškos žiemos, bet ir įsigijau vaistų, kurių pas mus nerasi. Parsivežiau namo, dabar turiu užtektinai. Nors laikas buvo nuostabus, džiaugiuosi, kad neužtrukau, būčiau ir likusi svetimame krašte“, – pasakoja Kristina.
Iki prasidedant karantinui, moteriai buvo atlikti ir svarbūs tyrimai, kurių rezultatai leido kuriam laikui atsipūsti.
„Gavau pusmečio gyvenimo garantiją. Bet kokia čia garantija – apžiūros metu ieškoma, ar nėra pakitimų. Paskui ir vėl reikės tikrintis. Nuolat reikia sekti, apžiūrinėti, o aš savo ruožtu geriu vaistus, valgau daug daržovių, stengiuosi daugiau judėti“, – sako pašnekovė.
Nors apžiūros rezultatai šįkart džiugūs, paklausus, ar po ligos diagnozės pajuto didesnį stimulą gyventi, jos nuotaika pasikeičia. „Man tas pats. Vienatvė tikrai nėra laimės korta. Geriau buvo, kai Algirdas buvo gyvas. Buvo su kuo pakalbėti, pasivaikščioti“, – atvirauja prezidento našlė.
Karantino laikotarpiu rizikos grupėje esanti moteris stengiasi dar atidžiau prižiūrėti sveikatą, tad iš namų toli nekeliauja. Vis dėlto džiaugiasi, kad pabendrauti yra su kuo.
„Turiu kaimynę, kuri irgi niekur nevaikšto. Su jos šeima ir Velykas atšventėme, ir pasivaikščioti išeiname, – sako ji, o paklausta apie karantino planus, užsimena apie sodininkystę. – Dabar norisi kažką pasisodinti. Galvoju apie ilgametes gėles, pavyzdžiui, bijūnus“.
K. Brazauskienė neslepia, kad karantino laikotarpiu matėsi ir su sūnumi Ernestu, ir anūkus buvo aplankiusi. Tačiau patikina, kad kiekviename žingsnyje laikosi visų saugumo priemonių.
„Visiems esu padalinusi dezinfekcinio skysčio. Ypatingai anūkas Adomas taisyklingai laikosi visų taisyklių. Klausia manęs: „Močiute, o telefoną ir kompiuterį dezinfekuoti reikia?“. Reikia!
O aš pati visur nešioju kaukę. Turiu kelias. Jas keičiu, dezinfekuoju, palaikau ant saulės. Sako, patikrinti, ar kaukė saugi, reikia pamėginant per ją užpūsti degtuką. Jeigu užpūsti pavyksta – nieko ji neverta. Taigi, aš sugalvojau nusipirkti plonų moteriškų įklotų, kuriuos užklijuoju vidinėje kaukės pusėje. Šitaip niekaip neužpūsi, taigi – saugu.
Lygiai taip pat ir su pirkiniais iš parduotuvės – visada bent kelioms valandoms palieku lauke ant saulės. Jeigu pakuotė uždara – išpurškiu dezinfekciniu skysčiu. Grindis irgi plaunu dezinfekciniu skysčiu iš didelių butelių ir visus paviršius stengiuosi išpurkšti. Gyvenu švariai.
Taip kad karantinas man problemų nesukelia. Stengiuosi stiprinti imuninę sistemą – susitarkuoju imbiero su medumi ir citrina, geriu daug arbatų. Neturiu kuo skųstis. Tik kad rentos nemoka, tad laukiu iš Europos sąjungos žingsnių. Priklauso – įstatymas juk galioja. Kodėl tik man negalioja? Štai, signatarų našlėms visoms moka. Dabar sakiau rašysiu pareiškimą signataro našlės rentai gauti“, – sakė pašnekovė.
Nerimo K. Brazauskienė neslėpė ir dalindamasi savo požiūriu į pasaulį siaubiančią pandemiją.
„Tokios situacijos žmonių tikrai nedaro laimingesniais. Galima nebent apsimesti, kad esi laimingas. Tinginys pasakys, kad jam labai gera namie ir į darbą važiuoti nesinori. O darbštus eis iš proto, nes trokš veiklos. Gerai tiems, kurie pripratę būti išlaikytiniais – nedirba, kažkuo naudojasi. Bet, aš manau, kad mūsų laukia niūri ateitis“, – kalbėjo pašnekovė.