Kauno apygardos teismas ketvirtadienį paliko galioti žemesnės instancijos teismo nutartį, kuria nuspręsta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam.
Kauno apygardos teismas, susipažinęs su skundu, skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. Miltenis jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau būti taisomas probacijos metu.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, pranešė teismas.
Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, tačiau dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo teisėsauga galės spręsti ateityje, praėjus tam tikram laikui.
ELTA skelbė, kad medikas A. Miltenis bandė išeiti į laisvę – Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija liepos pabaigoje jau buvo nusprendusi nuteistąjį išleisti į laisvę anksčiau laiko, tačiau tam paprieštaravo prokuroras ir apylinkės teismas – jie mano, kad savo kaltę dėl sunkaus nusikaltimo iki šiol neigiančio vyro dar negalima paleisti į laisvę.
A. Miltenis nelaisvėje kol kas praleido tik septynis mėnesius – į kalėjimą jis buvo atvežtas vasario pabaigoje, teismas jam yra skyręs 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Komisija liepos 25 dieną Pravieniškių 2-ajame kalėjime priėmė nutarimą taikyti nuteistajam A. Milteniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, remiantis Bausmių vykdymo kodeksu.
Komisija savo nutarimą motyvavo tuo, jog liepą, atlikus vertinimą pagal OASys metodiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje nustatyta nepakitusi, t. y. žema, yra stebimos sąmoningos ir nuoseklios asmens pastangos valdyti su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu susijusius rizikos veiksnius bei konstruktyviai siekti socialiai priimtinų gyvenimo tikslų.
„Įkalinimo įstaigoje nuteistasis geba elgtis disciplinuotai, užsiima individualia veikla, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, bendradarbiauja su psichologais, spręsdamas problemines sritis skatinusias jo nusikalstamo elgesio raišką. A. Miltenis įsitraukė į resocializacijos procesą, įvykdė individualaus resocializacijos plano priemones. Pastarasis nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals“, – nusprendė komisija.
Mediko išsilavinimą turintis ir chirurgu laisvėje dirbęs A. Miltenis kalėjime veda edukacines veiklas apie psichiką veikiančių medžiagų žalą, skrandžio ligas bei pirmąją pagalbą, kuria viktorinas, padeda kitiems nuteistiesiems ruoštis egzaminams, prisideda prie žaliosios oazės, šeimos dienos ir kitų projektų, labai aktyviai dalyvauja įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo veiklose.
Komisija atkreipia dėmesį, jog nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Prižiūrintys specialistai A. Miltenį charakterizuoja teigiamai, kaip mandagų, pozityvų ir veiklų. Nuteistasis įsitraukė į resocializacijos procesą, įvykdė individualaus resocializacijos plano priemones. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.
Tačiau Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Rolandas Juškevičius su šiuo komisijos nutarimu nesutiko ir apskundė jį teismui – jis paprašė panaikinti komisijos nutarimą.
Rugsėjo pradžioje skundą išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė paskelbė, kad visos aukščiau išvardintos aplinkybės bendrąja prasme teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik teismas šioms aplinkybėms išskirtinio prioriteto nesuteikia ir konstatuoja, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis ir jo elgesys nėra niekuo išskirtinis, ar leidžiantis spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Teisėja atkreipė dėmesį, kad socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nuteistajam būdingas agresyvus ir kontroliuojantis elgesys, jis negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja empatijos, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, A. Miltenis kalėjime skatintas tik vieną kartą.
„Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese“, – paskelbė teismas.
Pasak teismo, atsižvelgiant į tai, kad asmens kaltė dėl seksualinio pobūdžio nusikalstamos veikos yra įrodyta, nuteistojo pozicija vertinama kaip atsakomybės neprisiėmimas, kaltės minimizavimas, o labiausiai su nusikaltimu yra susijęs kontroliuojantis elgesys ir negebėjimas suvokti pasekmių.
Teisėja sutiko su prokuroro argumentu, kad A. Miltenis nelinkęs keisti savo nusikalstamo elgesio, taikyta bausmė dar nėra efektyvi, o tai neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, tai neabejotinai didina tiek nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.
„Visos šios aptartos aplinkybės, neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis jau yra pasiekęs resocializacijos tikslus ir jis jau gali sugrįžti į visuomenę“, – paskelbė Kauno apylinkės teismas.
Tarptautinės karjeros siekęs modelis 22 metų D.Didžiūnaitytė tragiškai žuvo 2017 metų lapkritį, iškritusi pro viešbučio „Amberton Klaipėda“ bendrojo naudojimo balkoną 14 aukšte. Jos kūne aptikta narkotinių medžiagų, prievartavimo narkotiku vadinamo „oksiko“. Tada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl privedimo prie savižudybės, tačiau įvertinus žūties aplinkybes, šis tyrimas buvo nutrauktas.
Kaltinamaisiais tapo su mergina paskutines jos gyvenimo akimirkas leidę Ričardas Pinikas ir A. Miltenis.
2022 m. spalį Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs D. Didžiūnaitytės žūties bylą, A. Miltenį pripažino kaltu dėl merginos išžaginimo, o R. Piniką – kaltu dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Abiem vyrams teismas skyrė po du su puse metų trukmės laisvės atėmimo bausmes.
Iš abiejų nuteistųjų D. Didžiūnaitytės šeimai teismo sprendimu buvo priteista po 3 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Civilinis ieškinys, kuriuo žuvusiosios šeima prašė 200 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti, liko nenagrinėtas.
Klaipėdos apygardos teismas vasarį atmetė nuteistųjų apeliacinius skundus ir paliko jiems galioti laisvės atėmimo bausmes. Po šio verdikto nuosprendis įsiteisėjo ir nuteistieji buvo pasiųsti atlikti jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių.
Klaipėdos apygardos prokuratūra Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą ir manekenės žūties bylą prašo grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Prokuratūra laikosi pozicijos, kad R. Pinikas nepagrįstai išteisintas dėl kai kurių nusikalstamų veikų. Prokuratūros kasaciniame skunde teigiama, kad R. Piniko išteisinimas dėl galimo smurto prieš D. Didžiūnaitytę ir galimo poveikio bylos liudytojui yra nepagrįstas, kadangi šioje dalyje, anot prokuratūros, teisme buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Anot prokuratūros, kasacinis skundas dėl esą per švelnių bausmių abiem kaltinamiesiems R. Pinikui ir A. Milteniui neteiktas, kadangi pagal įstatymą tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas ir šie klausimai galutinai buvo išspręsti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose.
Prokuratūros, nuteistųjų bei žuvusios merginos šeimos advokato skundą Aukščiausiasis Teismas nagrinės spalio 23 dieną.