Vos vidurinę mokyklą Palangoje baigusi mergina susikrovė lagaminus ir išvyko laimės ieškoti svetur. O kalbėdama su DELFI tikino, kad nori savo istorija parodyti, kad niekuomet nereikia nustoti svajoti ir kovoti dėl savo svajonės: „Nesvarbu, kiek tau metų, jei labai norėsi, jei kovosi ir nepasiduosi, vieną dieną tau nusišypsos laimė“.
Išties, jau šį mėnesį ji žengs podiumu ir bandys pelnyti Lisabonoje vyksiančio grožio konkurso „Best Global Model 2016“ karaliene.
O tuomet, kai ji sėdėjo mokyklos suole, viskas rodėsi visai kitaip. „Buvau be galo uždara mergaitė. Niekada neturėjau daug draugų, visada buvau nuošalyje, tyloje ir dėl to kartais būdavau užgauta. Tačiau išlikau nuoširdi, tyra ir norinti padėti kitiems“, – pasakojo Greta.
Išvykus svetur jos svajonės išsipildymas įgavo pagreitį. „Pasidariau pirmą fotosesiją ir nustebinau visus draugus, gyvenančius Lietuvoje. Niekas nebuvo pagalvojęs, kad tylenė Greta galėjo taip atsiskleisti, – šyptelėjo mergina. – Taip pat sudalyvavau ir pirmame grožio konkurse „Miss European Portugal“. Patekau į finalą ir pirmą kartą „paragavau“, ką reiškia eiti podiumu.“
G. Jurčytė pasakojo, kad po sėkmingo dalyvavimo pirmame grožio konkurse, gavo pasiūlymų tapti portugališkų prekės ženklų „Concreto“, „Bebecar“ ir „Goucam Group“ veidu.
Ir tai ne vieninteliai merginos pasiekimai grožio srityje. Ji taip pat gali didžiuotis, jog Portugalijos modelių agentūros „Central models“ atrankoje buvo atrinkta tarp 12-os laimingųjų ir sėkmingai toliau žengė modelio karjeros link.
Vis dėlto didžiausias jos pasiekimas – netrukus įvyksiantis „Best Global Model 2016“ konkursas, kuriam šiuo metu intensyviai ruošiasi.
– Greta, įrodei, kad galima sugriauti grožio standartus ir tą klišę, pagal kurią piešiamos visos „gražios-negražios“. Ar taip ir jautiesi?
– Na, nesijaučiu sugriovusi grožio standartus, manau, visada jie išliks tokie patys, tiesiog savo istorija įrodžiau, kad nereikia niekada pasikliauti pirma nuomone ir nuleisti rankų, visada reikia kovoti. Tai, ko pasiekiau, suteikia didesnio pasitikėjimo, noro eiti pirmyn ir toliau siekti savo užsibrėžtų tikslų.
– Ar tai įkvėpia ir suteikia pasitikėjimo savimi?
– Savo istorija norėčiau įkvėpti tas mergaites, kurios svajoja tapti ar bent „paragauti“ modelio gyvenimo. Toms, kurioms galbūt nepavyko kažkas iš pirmo karto ir dėl to nuleido rankas, nes jai pasakė, jog yra per apkūni ar nefotogeniška. Niekada negalima nuleisti rankų, reikia tikėti savimi. Žinau, kad išgirsti žodį „ne“ – labai skaudu. Ne kartą pati verkiau sulaukusi neigiamo atsakymo. Kankinau save, nuo 14 metų laikiausi begalės dietų...
Noriu pasakyti, kad nedarytumėte tokios pačios klaidos: nekankinkite savęs, esate jaunos, Jūsų kūnas laikui bėgant pasikeis savaime. Be abejo, reikia nepamišti sveikos mitybos, tačiau drąstiškoms dietoms – griežtas „ne“. Anksčiau ar vėliau pasijus neigiamos pasėkmės, o sveikata – pirmoje vietoje. Tačiau, jei Tu tikrai tiki savimi ir žinai, kad esi to verta ir sugebėsi – pirmyn, eik nors ir mažais žingsniukais tikslo link! Dalyvauk,siek... Nepavyko, nusišypsok sau ir pasakyk: nepavyko dabar, pavyks kita kartą. Tik niekada nepamišk būti nuoširdi ir paprasta. Gerumas ir nuoširdumas – raktas į sėkmę.
– Koks jausmas užplūdo, kai pirmą kartą ėjai podimu?
– Iki šiol nepamirštu to jauduliuko. Net kojos linko, o širdis tarsi iššoko iš krutinės! Buvau tokia laiminga, jog eidama podiumu užmiršau viską, jaučiausi tarsi sapne ir negalėjau patikėti, kad tai –realybė. Jaučiausi be galo pakylėta.
– Vis dalyvauji atrankose. Ar tam ryžtiesi pati, ar kas nors tave pastūmėja?
– Pati. Manau, kiekvienas esame atsakingi už save. Jei pats savęs nepastūmėsi, niekas kitas to už tave nepadarys. Patikėkite, buvau tikrai gana uždara ir nedrąsi mergaitė, tad kažkur dalyvauti prireikdavo daug jėgų ir pasiruošimo.
O palaikymo. Jo visada sulaukiu iš Lietuvoje gyvenančios šeimos. Tačiau didžiausias pastūmėjimas – mano močiutė. Deja, jos jau neturiu daugiau nei metus... Būtent ji – didžiausias gyvenimo mokytojas. Ji išmokė tikėti savimi ir savo galimybėmis. Kai buvo sunku ir viskuo nusivildavau, ji vis kartodavo: „Greta, tu gali, tu stipri, niekada nenuleisk galvos kaip bebūtų sunku.“
Taip pat visada kartodavo, jog mokslai – pirmoje vietoje, dėl to stengiausi pabaigti mokyklą gerais pažymiais ir įstoti į mėgstamą specialybę (Portugalijoje Greta studijuoje Industrinį dizainą – DELFI). Juk modelių darbas – laikina. Nors ir nebeturiu jos šalia, tikiu, jog ji didžiuotųsi manimi.
– Ar teko susidurti ir su neigiama reakcija?
– Kritikos dar nėra tekę girdėti, tačiau neabejoju, kad tarp aplinkinių ji yra ar bent bus.
– Grožio konkurse atstovausi Lietuvai. Ar gavai kokios nors paramos iš Lietuvos, ar viską, ką ruošiesi, teks apmokėti iš savo kišenės?
– Negavau. Suknelę kuriu kartu su savo mama. Drabužių dizainas mums labai artimas, tad nusprendėme ją siūti pačios.
– Ar ketini grįžti į Lietuvą ir save išbandyti gražiausios lietuvaitės rinkimuose?
– Taip, apie tai svajojau nuo mažumės. Jei tik bus galimybė, būtinai išbandysiu.
– Ir... Ko pati išmokai iš savo istorijos ir kaip manai, kaip tai Tave pakeitė kaip asmenybę?
– Na, išmokau tikrai daug. Labai džiaugiuosi, kad nenustojau svajoti ir tikėti savimi, kad nenuleidau rankų, kai buvo sunku ir niekas netikėjo manimi. Dabar jaučiuosi daug stipresnė ir drąsesnė. Į gyvenimą žiūriu kitomis akimis. Išmokau vertinti kiekvieną gyvenimo smulkmeną, vertinti tai, ką turiu dabar ir čia. Gyventi šia akimirka, nežiūrėti atgal ar gailėtis dėl praleistų galimybių. Išmokau nelaikyti pykčio savyje. To linku ir kitiems: vertinkime viską, ką turime, neieškokime problemų ten, kur jų tiesiog nėra. Viskas yra išsprendžiama, galbūt šiandien nepavyko, tačiau kita diena bus geresnė ir pozityvesnė. Tikėkite savimi ir siekite to, ko trokšta širdis.