– Vaidai, papasakok, kaip viskas prasidėjo. Kada pirmą kartą apsiavei pramogų verslo batus? Ar buvo žmogus, kuris padėjo, įkvėpė ir padrąsino?
– Prisimenu, kad mane pastebėjo Aida Žiliūtė. Šiuo metu ji gyvena Italijoje. Man buvo 17 metų. Tuomet dainuodavau draugams ir pažįstamiems, buvau nepatyręs ir nieko nežinojau apie balso techniką, sceną. Aida tapo mano vadybininke. Pradėjome bendradarbiauti. Kadangi buvau jaunas, kartu ilgai dirbti neteko. Trukdė amžius, reikėjo baigti mokyklą. Mano sceninis pseudonimas tuomet buvo Ozonas. Kodėl? Nežinau. Gavau pasiūlymą ir jam nesipriešinau. Dabar juokinga.
– Mokydamasis dvyliktoje klasėje nusprendei dalyvauti realybės šou „Dangus“. Ar galima teigti, kad tai buvo didelis žingsnis Tavo muzikinėje karjeroje?
– „Dangaus“ atrankoje pirmą kartą man nepasisekė. Komisija nusprendė, kad esu netinkamas, manau, trukdė mokykla. Galbūt organizatoriai suvokė, kad derinti egzaminus ir koncertus bus sunku. Nusiminiau, tačiau rankų nenuleidau. Tikėjau savimi. Tikrai labai norėjau dalyvauti šiame projekte. Prisimenu, kad šou turėjo prasidėti rudenį, atranka vyko vasarą ir viešėdamas Palangoje vasaros pabaigoje sulaukiau antrojo skambučio. Mane pakvietė. Organizatoriai savo sprendimų neargumentavo ir nekomentavo. Štai taip atsidūriau „Danguje“.
– Ar nebuvo baisu, kad „Dangus“ atims kūrybinę laisvę, papirks blizgučiais ir pompastiškais pažadais?
– Projektas man davė be galo daug. Dirbau su tokiais kūrybingais žmonėmis kaip Vytautas Kernagis ir Vytautas Šapranauskas. Talentingos jų gyvybės užgeso, o aš turėjau garbės juos pažinti, išgirsti, pasisemti žinių, kurios neįkainojamos. Žinoma, pasirinkimo laisvės projekte buvo mažai, tačiau manau, kad kiekvienas atlikėjas svajoja būti ten, kur buriasi įkvepiantys žmonės. Man to užteko. Tiesa, draugai traukdavo per dantį, sakė, kad sužvaigždėjau, pasikeičiau. Pats to nepastebėjau, bet dabar prisipažįstu – sirgau pavojinga žvaigždžių liga. Sakoma, kad ji pasireiškia tada, kai viską neigi.
– Po „Dangaus“ grįžai į mokslus ir baigęs mokyklą nusprendei išvažiuoti į Škotiją. Papasakok apie užsienį, ko išmokai, ką patyrei?
– Baigęs mokyklą bandžiau stoti į teatro studijas čia, Lietuvoje. Norėjau save susieti su scena. Gaila, bet tada nepavyko. Neperėjau atrankos. Prisimenu, peržiūroje sutikau V.Kernagį, jis paklausė, ką čia veikiu. Atsakiau, kad ruošiuosi vaidinti. Maestro nusijuokė. Žavėjausi Ilona Balsyte, kuri dalijo patarimus „Danguje“. Nuoširdžiai maniau, kad geras atlikėjas privalo puikiai jaustis scenoje. Vėliau įstojau į Vilniaus kolegiją, ten trejus metus studijavau su Justinu Lapatinsku, Ingrida Žiliūte ir kitais draugais. Tik tada sugalvojau, kad vyksiu į užsienį. Škotijoje atlikau pusės metų praktiką.
– Tačiau studijavai užsienyje? Papasakok apie savo patirtį.
– Taip. Pasirinkau Didžiąją Britaniją. Norėjau būti arčiau Londono, arčiau svaigaus gyvenimo. Man labai patiko universitetas, kurį nusižiūrėjau. Rinkausi mokamą specialybę, labai laukiau stojimo rezultatų. Pamenu, paraišką pildžiau ir į Škotijos universitetą. Gavau teigiamus atsakymus iš abiejų įstaigų.