Septyniolikmetė šiaulietė Skaistė Raponavičiūtė nuo penkerių metukų augo vaikų namuose, nors iki šiol bendrauja su tėčiu ir mama. „Nenorėčiau daug apie tai pasakoti“, – nemalonius gyvenimo įvykius pokalbio metu slėpė Skaistė.
Vyresnį brolį turinti mergina kitąmet turės palikti valstybinius namus, brolis juos jau paliko sulaukęs pilnametystės.
Didelio streso dėl to, kad teko palikti tėvų namus ir pradėti gyventi su auklėtojomis ir kitais, likimo nuskriaustais, vaikais, mergina tikina nepatyrusi. „Buvau dar visai maža, o dabar pripratau, tad yra kaip yra. Žinoma, trūksta motiniškos meilės, tačiau gyventi čia yra gerai“, – šyptelėjo Skaistė.
Vis tik pasidomėjus, ar vaikų namų auklėtiniai nepatiria patyčių, apie kurias dažnai kalbama viešoje erdvėje, ji neslėpė, kad būna visko: „Neneigiu, nors man to neteko patirti, tačiau esu girdėjusi iš draugių, kad jas pašiepia, neva štai jos iš „vaiknamio“. Tokių dalykų tikrai yra. Tai priklauso nuo aplinkos, su kuo ir kur gyveni.“
Prie socialinio projekto „Altruistės“ prisijungusi mergina visiškai to nesigaili, priešingai, tai jai tapo pirmuoju laipteliu į svajonę. „Norėčiau būti šokių mokytoja, nežinau, kaip išeis. Bet aš ir dainuoju, ir šoku, ir piešiu. Viską spėju, – nusijuokė S. Raponavičiūtė. – Be abejo norėčiau būti ir žymi dainininkė.“
Socialinio projekto idėja – džiuginti kitus visiškai nemokamai, tačiau mergina tikina nė nesvarsčiusi apie galimybę užsidirbti, anot jos, daryti gerus dalykus yra malonu.
Antroji socialinio projekto narė – Agnė Savickaitė iš Kybartų. Ji vaikų namuose atsidūrė būdama dešimties. „Nuo trejų ar ketverių gyvenau su močiute, o kai ji mirė, patekau į vaikų globos namus“, – pasakojo Agnė. Mergina turi brolį ir sesę, visi jie auga tuose pačiuose vaikų namuose.
„Iš pradžių, gal pirmus metus, buvo ašarų ir visko, tačiau vėliau apsipratau, – pasakojo mergina. – Pasikeitė tik tiek, kad po mokyklos reikėjo eiti ne namo, o čia.“
Gyvenimo sąlygomis septyniolikmetė nesiskundžia: „Maistas skanus, tikrai labai geras, drabužius mums perka naujus. Kartais mes, vaikai iš globos namų, atrodome daug geriau nei tie, kurie auga šeimose, jei taip palyginus“.
Vaikų namuose Agnė gyvens dar pusmetį, vėliau teks juos palikti, nes mergina taps pilnametė. „Kai išeisiu, būsiu baigusi vienuoliktą klasę. Nemanau, kad kažkas labai pasikeis. Dar reikės baigti dvyliktą klasę, o vėliau planuoju stoti į universitetą“, – dėstė mergina.
Ir nors jai tuoj teks palikti namus, kuriuose ji užaugo, jos nekankina nei nežinia, nei baimė. „Turiu giminių, turiu tėvus. Nors jie išsiskyrę. Tėtis gyvena Marijampolėje, o mama čia, Kybartuose“, – vardijo Agnė, tačiau į klausimą, kodėl ji negyvena su mama, atsakė tyliu „nežinau“.
Socialinį projektą „Altruistės“ įkūrė Darius Petrikauskas, neseniai pardavęs grupę „Kitokios“. Septyniolikmečių tikslas – integruoti socialiai pažeidžiamus vaikus ir paauglius į visuomenę ir skaitinti siekti savo tikslų, atkreipti dėmesį į bendravimą su vaikais, parodyti paauglių problemas ir įmanomus sprendimo būdus.
Merginos neseniai debiutavo su pirmąja daina ir vaizdo klipu, kuriame atsispindi gyvenimo realybė. Iki šiol jos dar nėra surengusios nė vieno pasirodymo, tačiau, kaip abi pasakojo DELFI, dažnai repetuoja, tad greitu metu turėtų užlipti ir į sceną, tačiau nė viena negalėjo patikinti, kur vyks jų pirmasis pasirodymas.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (52)