„Dažniausiai, kai mes su Mindaugu ruošiamės į kelionę, tai iki jos sėdime prie kompiuterio, skaitome atsiliepimus, kalbiname draugus ir darome visus kitus išmintingus dalykus, kuriuos daro patyrę keliautojai. Tačiau šį kartą norėjome keliauti šiek tiek kitaip. Nusprendėme santykius įnešti spontaniškumo ir kelionės „namų darbų“ nedarėme. Laikas parodė, kad tai nebuvo labai gera mintis, bet mes laiku susigriebėme“, – šypteli pašnekovė.

Už puikias atostogas Rūta yra dėkinga savo sekėjoms, kurios atsiuntė nemažai idėjų ir pasiūlymų. „Pasirodo, moterys žino viską: kur skanios picos ar geri mėsainiai, kurias vietas aplankyti, kur pasidaryti gražių nuotraukų ir t.t.“ – džiaugiasi ji.

Rūta Banionytė ir Mindaugas Šebelskis

„Į Veneciją mes su Mindaugu keliavome dviese. Prieš važiuodami aptarėme savo poreikius ir, kad nebūtų konfliktų, kurių vis tiek buvo, suderinome lūkesčius. Tikslas buvo smagiai atšvęsti mano gimimo dieną, atsiplėšti nuo darbų, patirti naujų įspūdžių kartu ir pasiilsėti. Buvome nusprendę ten praleisti penkias dienas. Šį kartą neieškojome gražaus ar prabangaus viešbučio. Vis dėlto, norėjome gyventi pačiame centre, kad nereiktų ilgai keliauti iki parduotuvių ar kavinių. Aš taip pat norėjau turėti biudžetą pirkiniams, todėl buvome nusistatę, kad už viešbutį nemokėsime daugiau nei 400 eurų“, – DELFI pasakoja tinklaraštininkė.

Pora išsirinko gana aukštą įvertinimą internete turėjusį viešbutį, todėl jųdviejų lūkesčiai buvo nemaži. Deja, jie nevisai pasiteisino.

„Realybėje kambarys buvo mažiukas, į jį patekti buvo galima siaurais laiptais, lifto šiame viešbutyje nebuvo. Vaizdas pro langą buvo visai ne toks kaip nuotraukoje. Atsidarius langą, buvo galima paspausti ranką gretimame name gyvenančiam kaimynui arba paprašyti jo nepūsti dūmų į mūsų kambarį. Tai mūsų visai neerzino. Na, gal šiek tiek suglumino kambario dydis, pasirodo, norint kažką pasiimti iš spintos, reikėjo šokti per Mindaugą sėdintį dvigulėje lovoje bei atlikinėti kitus akrobatinius veiksmus“, – juokiasi pašnekovė.

Nepaisant to, Rūta su mylimuoju iš viešbučio Venecijoje išsivežė ir gerų, ir net komiškų atsiminimų.

„Jis buvo tikrai neblogas. Labai švarus, personalas – malonus ir kartais šiek tiek komiškas. Viešbutuką aptarnaujanti moteris kažkodėl nusprendė ignoruoti Mindaugą ir net jam uždavus klausimą – atsakymą pateikdavo man. Tai negadino nuotaikos, nes buvome nusiteikę žaismingai. Pusryčiai viešbutyje irgi nenustebino: kava, kumpis, sūris, kiaušinis, skrebutis. Ir kiekvieną rytą tas pats“, – pasakoja ji.

Kadangi meniu asortimentas viešbutyje Rūtą su sužadėtiniu džiugino menkai, jiedu suskubo apsilankyti tikroje itališkoje picerijoje. Tiesa, ir ten porai teko nusivilti.

Rūta Banionytė

„Pirmas mūsų bandymas spontaniškai įgriūti į piceriją ir sušlamšti joje sultingą picą baigėsi gana prastai. Savininkas aiškiai supyko, kad mes užsisakėme tik vieną picą ir jokių gėrimų, tada pasakė, kad jeigu norime vieną picą valgyti per pusę, teks sumokėti 2 eurus. Mindaugas šiek tiek pyktelėjo ir nesutiko su tokiu netikėtu posūkiu, o padavėjas demonstratyviai nurinko nuo stalo prieš tai gulėjusius įrankius ir paliko jam vieną šakutę, kurią vėliau „netyčia“ užkliudė rankove ir ji nuriedėjo po stalu“, – pamena pašnekovė.

Į restoranus be rekomendacijų Rūta su Mindaugu nusprendė nebeeiti, o nuotaiką pasikelti tinklaraštininkei padėjo smagūs moteriški pirkiniai. Vienas iš jų – „Louis Vuitton“ sportiniai bateliai.

Kitomis dienomis sužadėtinių porai pavyko apsilankyti puikų įspūdį palikusiuose maisto restoranuose.

„Vienoje picerijoje valgėme keturių sūrių picą, kuri buvo išties labai skani ir sultinga. Kainos buvo labai panašios kaip Vilniuje. Dar kelis kartus mėginome į ją sugrįžti, bet eilės buvo tokios didelės, kad buvome priversti pasiduoti. Labai skanią gimtadienio vakarienę turėjome mano sekėjų rekomenduotoje kavinėje prie Rialto tilto, visai prie pat didžiojo kanalo. Čia valgėme austres, midijas, makaronus, tiramisu, skanavome įvairių vynų ir net išgėrėme pinakolados kokteilį. Iš viso sumokėjome tik 75 eurus. Kitoje vietoje valgėme itin skanų mėsainį, netoli San Marco aikštės. Įdomi aplinka, skanus maistas, deja, brangoka. Vienas mėsainis kainavo 17 eurų“, – DELFI sako ji.

Vaikščiodami po Veneciją įsimylėjėliai nusprendėme aplankyti ir legendinę Lavenos kavinę. Tiesa, pirmą kartą pamatę kainas iš jos jiedu išbėgo. Porai buvo sunku suvokti, kad vienas mažas kavos puodelis ten kainuoja 11 eurų.

„Taigi brangiausia, bet jokiu būdu neišskirtinė kava buvo išgerta San Marco aikštėje. Turiu pripažinti, kad man buvo labai smagu. Tą dieną kaip tik nusipirkome neįtikėtino grožio „Cartier“ vestuvinius žiedus savo šventei, tad buvo ką švęsti“, – šypteli moteris.

„Taip pat šventėme mano gimimo dieną, vakaras buvo pasakiškai gražus ir šiltas. Mus supanti aplinka buvo tiesiog persisunkusi Venecijos dvasia: aplink skraidė balandžiai, iškilmingai vaikščiojo kostiumus vilkintys padavėjai ir karštai bučiavosi aplink sėdinčios „šviežių“ įsimylėjėlių porelės. Sėdėdami tarp balandžių lengva buvo persikelti į tuos laikus, kai San Marco aikštėje vaikščiojo kurtizanės ar didikai“, – pasakoja Rūta.

Pora taip pat lankėsi Burano miestelyje, į kurį plaukė beveik valandą laivu. Anot pašnekovės, būtent plaukiant gondola ar pozuojant prie tilto jai pavyko pačios gražiausios nuotraukos. „Gailėjausi, kad neįsidėjau ryškaus sijono“, – juokiasi ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (136)