„Esu laimingas. Jaučiuosi labai gerai. Geriausia dalis ta, kad man nereikės groti, todėl nereikia jaudintis. Stebiu viską ir kaifuoju“, – greta raudonojo kilimo sutiktas kalbėjo kompozitorius.
Tuomet jau buvo pasklidusi žinia, kad ilgametis Vytauto Kernagio bendražygis serga klastinga liga. Tokią naujieną išgirdę maestro gerbėjai neliko abejingi ir suskubo jam padėti tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Daug dėmesio sulaukęs A. Kulikauskas neslėpė, kad toks žmonių jautrumas jo atžvilgiu jam sukėlė nuostabą ir didžiulį dėkingumą.
Ilgus metus muzikos pasaulyje besisukęs ir dėmesio centre neretai buvęs kompozitorius tą vakarą „Delfi“ prisipažino, kad stebėti viską iš šono jam gana neįprasta.
„Visą gyvenimą jutau stresą. Jei netrukus man reiktų lipti į sceną, labai daug galvočiau apie tai, ruoščiausi, o dabar pagaliau galiu būti ramus. Tegul jaunimas jaudinasi“, – šyptelėjo jis.
Muzikantas neslėpė, kad tuomet jam gerą nuotaiką dovanojo ne tik suvaldyta liga, bet ir ataugę vešlūs plaukai.
„Jaučiuosi tikrai normaliai. Pas daktarus lankytis turiu kas pusę metų. Jaučiuosi tarsi būčiau ant optinio taikiklio. Nueinu pas medikus ir vėl esu laisvas atostogauti pusmečiui“, – nusijuokė pašnekovas.
„Tas mano parazitas, kaip aš jį vadinu, dabar miega. O aš jo nežadinu“, – optimizmu tryško jis.
Iš maestro išties galima pasimokyti pozityvumo. Su vėžiu susigrūmęs A. Kulikauskas tvirtino, kad visos bėdos prasideda nuo minčių, todėl po ligos jis gyvenimą matė kur kas šviesesnėmis spalvomis.
„Viskas yra mūsų galvose. Beveik kiekvienas žmogus yra kupinas streso, o iš tikrųjų reikia gyventi lėčiau, pozityviau ir ramiau. Tuo vadovaujuosi ir pats. Sumažinau savo apsukas, nebelakstau taip visur, kaip anksčiau. Būdavo, kad jeigu kas ko nors paprašo – tuoj skubu padėti“, – kalbėjo A. Kulikauskas.
Pramogų verslo renginyje sutiktas maestro neslėpė, kad scenoje jam labiausiai norisi netikėtumo.
„Negaliu būti objektyvus muzikos vertintojas. Turiu savyje cenzorių, kuris manyje iškart pažadina mintis apie tai, ką daryčiau kitaip. Negaliu to suvaldyti. Esu užkoduotas ir paženklintas. Negaliu muzikos priimti kaip visumos. Aš girdžiu viską kitaip. Man muzika yra tarsi svogūnas – su daug atskirų sluoksnių, kuriuos reikia atskirti“, – su šypsena „Delfi“ kalbėjo muzikantas.