„Man patinka visos veiklos. Patinka ir teatre gyvai su žmonėmis susitikti. Patinka ir filmuose filmuotis. Šiandien ir multiplikacinį filmą garsinau – „Dešimt katino gyvybių“. Mėgstu sinchroninį įgarsinimą“, – kalbėjo A. Bružas.
Paklaustas, kaip pradėjo karjerą improvizacijos teatre, A. Bružas atskleidė netikėtų savo būdo detalių. Pavyzdžiui, kad studijuodamas LMTA nesuprato savo studijų esmės arba, kad paauglystėje buvo itin drovus.
„Šiaip aš esu bailys. Manau, kad esu pakankamai bailus. Ir gal dėl to ir leidausi į patį sudėtingiausią žanrą - improvizaciją. Aš nesistengiu dabar čia kažkaip pasisverti. Kažkam sunku, kažkam – ne. Aš anksčiau buvau susikaustęs, bijodavau kalbėti. Atsimenu, eidavau į diskoteką, net nelabai suprasdavau, ko ten tie žmonės juda, šoka. Aš net juoktis garsiai nemokėjau paauglystėje. Rimtai. Manau, buvau intravertas, pakankamai uždaras.
Dalyvaudavau skaitovų konkursuose, nors nesuprasdavau, ką ten darau. Man toks „black out’as“ būdavo. Kažką paskaitydavau. Iš tikrųjų. Aš besimokydamas akademijoje iki kokio trečio kurso nesupratau, ką mokausi. Realiai nesuvokiau, ką ten reikia daryti, kurti. Pamenu, vienas dėstytojas sugalvojo įvertinti mūsų vaidinimus. Visi gavo aukščiausius pažymius, o aš – 4. Man atrodė, kad čia pasaulio pabaiga, žemė slysta iš po kojų. Vaikams, paaugliams, net gi ir suaugusiems labai dažnai tas vertinimas atrodo pražūtingai. Nesvarbu, kas vertina – mama, brolis, sesė ar žmona. Esame pakibę tame santykyje su kitais. Berniukui labai svarbu pataikauti savo mamai, o paskui – ir žmonai, kad tik negautų velnių“, - pastebėjimais dalijosi aktorius.
Vis dėlto net ir nesugebėdamas įsiginti į savo mokslų prasmę, mesti jų nė nesvarstė. „Man visada buvo svarbu bandyti ir įveikti iki galo. Net ir muštynėse paauglystėje galvodavau – galiu mirti, bet kausiuosi iki galo“, - dar vieną savybę įvardijo Audrius.
Žinomas vyras prisiminė, kad net ir stojamieji egzaminai jam kėlė daug klausimų. Paprašytas įvardinti, kokių užduočių sulaukiau stojantieji, A. Bružas vardijo: „Kartais paprašo imituoti kažkurį gyvūną ar paskaityti eilėraštį. Kartais liepia gerti vandenį ir vaidinti, kad, pavyzdžiui, jis rūgštus. Man teko imituoti, kad valgau svogūną“, - pasakojo Audrius.
Audrius Bružas – dar ir verslininkas
Šalia teatro Audrius dar ir puikus verslininkas, vadovaujantis parduotuvėms „Oxford“ bei „Sneakers and readers“.
„Norėjau pradėti kurti tai, kas materialu. Kūryba – intelektualinis penas. Norėjosi turėti verslą“, - patikino Audrius, Vilniaus Malūnų gatvę pavertęs savo parduotuvių ir kūrybinių dirbtuvių zona. Pašnekovas prasitarė, kad šią gatvę tenka pačiam ir prasišluoti.
Laidoje A. Bružas prakalbo ir apie dar vieną hobį – keliones. Paklaustas apie daugiausia streso sukėlusį skrydį, Audrius prisiminė kelionę į JAV. „Dėl turbulencijos lėktuvą taip kratė, kad visi jau meldėsi. Atrodo, viskas. Tam gi ir prisisegi, kad neužsimuštum per turbulenciją. Bet buvo įdomu, kad toje tariamos mirties akivaizdoje sėdi ir galvoji – nejaugi viskas baigėsi?“ – pasakojo pašnekovas.
Kelionės – ne tik hobis, bet ir darbas
Kartu su bičiuliu Leonardu Pobedonoscevu laidą kuriantis aktorius juokėsi prasitardamas, kad dėl vienos priežasties skrydžių metu stengiasi nieko nevalgyti. „Kad tik nesuriestų“, – šmaikštavo Audrius.
O skraidyti kartu su kolega jiems tenka daug ir įvairiomis kryptimis. Dažniausiai laidoje „Metam monetą“ Audriui burtų keliu kliūna kelionė su vos su keliais eurais kišenėje, kol Leonardas mėgaujasi prabanga. Vis dėlto sudėtingiausia, anot jo, „kabinėtis“ prie vietos gyventojų ir jų kažko prašyti.
„Žiūrovui gal ir faina, bet man kaip Audriui, kartais gėda. Aš lendu prie jų, kalbinu, kažką vis ragauju, juokauju. Tai nėra taip paprasta, kaip atrodo. Vis tiek esi vienoks ar kitoks personažas“, – kalbėjo aktorius.
Na, o jeigu būtų galima rinktis, Audrius vis dėlto mieliau pasimėgautų patogumais. „Man patinka komfortas, kokybė. Ir nebūtinai tai turi būti apie prabangą. Aš nebūtinai leisčiau sau daug išleisti. Nesu kažkoks korporacijų magnatas. Bet man patinka kokybė.
Aš nuo paauglystės tranzavau po visą Lietuvą autostopu. Miegodavau po lietum. Šešiolikos metų, pamenu, miegu kokiam parke, atsibundu, miegmaišis visas sulytas. Kažkur džiovini. Nagai, pirštai juodi. 16-18 metų tiek daug keliauta – po visą Europą. Atsitrankęs ulialia“, – prisiminė Audrius.