Rugpjūčio 23-iąją Vilniuje buvo pristatyta knyga apie Roką Žilinską. Jos pavadinimas „Aš – Rokas Žilinskas“ tarsi savaime suprantamas – ši frazė buvo tapusi žurnalisto vizitine kortele.
Į knygos pristatymą susirinko būrys Roką pažinusių ir jo talentui neabejingų žmonių. Čia buvo galima sutikti ne tik knygos autores Daivą Žeimytę ir Moniką Žilinskaitę, bet ir Rasą ir Edmundą Jakilaičius, Jogailą Morkūną, premjerę Ingridą Šimonytę, Ireną Degutienę ir kitus.
Roko Žilinsko bičiulė Daiva Žeimytė: jam rūpėjo kiti žmonės
Daugiau nei penkerius metus su Roku Žilinsku artimus bičiuliškus santykius palaikiusi Daiva Žeimytėkiek anksčiau Delfi pasakojo, kad juodu susipažino per bendrą bičiulę žurnalistę. Taip užsimezgė jųdviejų graži draugystė. Žinoma moteris pasidalino labiausiai įsiminusiu įvykiu bei įvardijo Roko savybes, kuriomis itin susižavėjo.
„Rokas tuo metu buvo Seimo narys, tad kartas nuo karto lankydavosi įvairiuose Lietuvos kampeliuose, įvairiose įstaigose. O aš tada išgyvenau sudėtingesnį gyvenimo laikotarpį – buvau ką tik po skyrybų. Rokas mane vis traukdavo iš namų, sakydavo: tu tik nesėdėk viena ten, – prisimena pašnekovė. – Vieną kartą jis mane pakvietė kartu vykti į Jurbarką, o mūsų tikslas buvo apsilankyti įvairiose socialinėse įstaigose. Vykome tiek į privačius, tiek į valstybinius senelių namus. Po to aplankėme nakvynės namus, bendravome su įvairiais žmonėmis – prisipažinsiu, man buvo nuostabu stebėti Roką, kuris elgėsi neįtikėtinai paprastai. Juk atvažiuoja Seimo narys – atrodo, jis turi būti kažkoks ypatingas svečias, kuris vaikšto aukštai iškėlęs nosį, kalba lyg turėdamas tam tikrą statusą. Tarsi turėtų tai matytis. Bet čia santykis buvo toks, lyg bendrautų absoliučiai lygus su lygiu, žmogus su žmogumi. Reikėjo pamatyti, kaip jis kalbėjosi su visom močiutėm ir seneliais – jis turėjo ypatingą gebėjimą susilyginti.“
Žurnalistė tikino, kad panaši situacija pasikartojo ir nuvykus į nakvynės namus – ten buvo nemažai žmonių, turinčių priklausomybių.
„Rokas ir ten nesijautė, lyg būtų iš kito luomo, kito sluoksnio. Tai buvo fantastiška žmogiškumo pamoka. Aš stebėjau jį iš šono ir žavėjausi. Galvojau, kad ne veltui jis toks jautrus, neskirstantis žmonių. Jam rūpėjo kiti žmonės, Rokas pergyvendavo dėl jų“, – kalbėjo D. Žeimytė. Ji tikino per draugystės su Roku metus taip pat pajautusi, ką reiškia artimo bičiulio rūpestis. Pasak žurnalistės, jis lyg nujausdamas atsirasdavo tada, kai labiausiai to reikėdavo.
„Aš – Rokas Žilinskas“ – ši kone legendinė frazė girdėta kiekvienam, kadaise ji tapo per anksti anapilin išėjusio žurnalisto ir politiko vizitine kortele. Kai D. Žeimytei ir Roko sesei M. Žilinskaitei kilo idėja išleisti knygą, pavadinimas buvo tarsi savaime aiškus.
„Mes su Roko sese Monika netrukus išleisime knygą – tai tarsi jo testamentas, palikimas žmonėms. Ten sudėtas visas jo gyvenimas, draugų prisiminimai. Ją planuojame pristatyti rugpjūčio mėnesį“, – kiek anksčiau kalbėjo laidų vedėja.
Roko Žilinsko sesuo: jis buvo mano mokytojas, globėjas
„Delfi“ praėjusį mėnesį kalbinta R. Žilinsko sesuo Monika Žilinskaitė – šešeriais metais jaunesnė už brolį, tačiau jųdviejų santykis visą gyvenimą buvo puikus.
„Visą gyvenimą buvome geriausi draugai. Praėjus penkeriems metams nuo jo mirties galiu pasakyti, kad šito žmogaus man labai trūksta. Jis buvo vyresnysis brolis, mano mokytojas, globėjas. Nuo pat vaikystės jį prisimenu, kaip labai šviesų, stropų, atsakingą, pareigingą žmogų, – sakė moteris. – Mes augome Vilniaus senamiestyje, Roką pažinojo visos pardavėjos iš artimiausių parduotuvių. Kadangi brolis padėdavo mamai, lakstydavo į parduotuves, žinodavo, kada ką atveš – kas gyveno sovietmečiu, prisimena, kad parduotuvėse būdavo stygius elementarių prekių, maisto produktų. Rokas buvo tas, kuriam pardavėjos prekes atidėdavo į šoną“.
Monika pridūrė, kad Rokas rasdavo kontaktą ir bendrą kalbą ne tik su vaikais, bet ir su suaugusiais, skirtingų socialinių sluoksnių žmonėmis.
„Anksčiau prie Aušros vartų būdavo elgetaujančių žmonių – sovietmečiu tuometinė policija juos dar surinkdavo, nelabai leisdavo jiems ten būti prie bažnyčios. Bet kartais pasitaikydavo, kad koks nors elgeta miega tarpuvartyje, vakaras šaltas – o Rokas jį keldavo, sakydavo, kad per vėsu, liepdavo eiti, kur šilčiau. Nuo vaikystės jį prisimenu tokį – gelbėjantį kaimynus, padedantį aplinkiniams. Man kartais vaikystėje tikrai būdavo keista, kaip jis gali prieiti prie apsišlapinusio alkoholiko ir padėti jam atsikelti“, – prisiminimais dalinasi Monika.
Dabar su D. Žeimyte knygą „Aš – Rokas Žilinskas“ išleidusi anapilin iškeliavusio žurnalisto ir politiko sesuo sako, kad liko neįgyvendintas ir vienas didelis planas. Rokas planavo, kad kai baigs politiko karjerą, įkurs reabilitacijos centrą žmonėms, turintiems priklausomybių.
„Mes su Roku turėjome daug planų ateičiai. Vienas jų buvo pagalbos centro žmonėms, turintiems priklausomybių, steigimas. Šią mintį tebegvildenu ir ketinu ją paversti realybe. Rokas turėjo aiškią idėją, kokia turėtų būti to politika, gaila, kad tai nebuvo įgyvendinta, – kalbėjo M. Žilinskaitė. – Taip pat su Daiva Žeimyte leidžiame knygą – ji yra paskutinėje išleidimo stadijoje, turėtų pasirodyti netrukus. Knygoje bus Roko straipsniai, įvairūs jo interviu iš televizijos laidų, jo bendražygių, draugų prisiminimai. Jaukioje spalvingoje knygoje bus ir Roko nuotraukų iš asmeninio gyvenimo bei viešų pasirodymų.“
Mirė po sunkios ligos
Parlamentaras dėl ūmios pneumonijos buvo paguldytas į ligoninę. Jo būklė buvo labai sunki, medikai R. Žilinskui buvo sukėlę dirbtinę komą. Žinomas vyras mirė 2017-ųjų birželio 6-ąją.
R. Žilinskas gimė 1972 metų liepos 20 dieną Vilniuje. Užaugo vaikų lopšelio auklėtojos ir plaukimo trenerio šeimoje. Lankė A. Vienuolio vidurinę mokyklą, baigė Vilniaus 27-ąją vidurinę mokyklą, vėliau – žurnalistikos studijas Vilniaus universitete. Vilniaus universitete už diplominį darbą gavo aukščiausią įvertinimą. Stažavosi Indijos masinės komunikacijos institute (IIMC) Delyje.
Baigęs studijas, žurnalistinę veiklą tęsė LRT, vėliau – LNK žinių tarnyboje. Buvo žinių vedėjas, užsienio naujienų redaktorius. Stažavosi JAV informacijos tarnybos kursuose Vašingtone, gausybėje Europos žurnalistikos centro seminarų Europos šalyse. Žiniasklaidoje išdirbo 18 metų.
Žurnalisto profesiją turėjęs 44 metų R. Žilinskas į Seimą buvo renkamas nuo 2008-ųjų metų.
Politikas R. Žilinskas buvo pirmasis Lietuvos parlamentaras, pripažinęs savo netradicinę seksualinę orientaciją.
Už nuopelnus Lietuvai R. Žilinskas Respublikos Prezidento dekretu buvo apdovanotas valstybiniu apdovanojimu – atminimo ženklu „Už asmeninį indėlį prisidedant prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013“.
Taip pat – labdaros fondo „Mūsų krantas“ auksinio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu, naujienų portalo Delfi „Titanu“ už drąsiausią metų straipsnį-komentarą – „Paradas apsieis be manęs, o aš – be parado“.
„Rokas mokėjo dirbti kaip profesionalas. Jis dirbo greitai, tiksliai ir kėlė tikrai aukštus reikalavimas sau ir savo darbui. Jis stengėsi kruopščiai ir sąžiningai viską atlikti. Kai jis buvo išrinktas į Seimą, pasikeitė tik jo įvaizdis viešumoje, tačiau su draugais išliko toks pats“, – apie savo kolegą yra sakęs žurnalistas Gintaras Deksnys.