Virginija Kochanskytė: išskirtiniai vaidmenys ir laikui nepavaldi elegancija

Jos vardas ir pavardė yra tapę meilės poezijai ir lietuviškam poetiniam žodžiui sinonimu. Labiausiai Lietuvai aktorės reikėjo Nepriklausomybės aušroje: ji tapo tautos balsu – ne politiniu, bet nepalaužtos dvasios balsu. Maža to, Virginija Kochanskytė – tikras lietuviškos damos sinonimas. Greičiausiai jos elegancija yra įgimta, nuo vaikystės lavinta mamos, kuri mažajai Virginijai skiepijo meilę grožiui, literatūrai. O štai Kochanskytės muzikinį skonį nuo mažų dienų lavino… naktimis už sienos trimitu grojantis kaimynas.

Būti aktore Virginija norėjo nuo vaikystės. Tačiau nedaug kas žino, kad pirma ji baigė statybos specialybę. Tik vėliau Virginija suprato, kad be scenos – niekaip ir pasuko į aktorystę.

Impozantiška aktorė kūrė išskirtinius vaidmenis, bet be teatro, ji visuomet turėjo daugybę veiklų: buvo atradusi kamerinės vaidybos aikšteles, muziejus, bibliotekas, kultūros centrus, buvo panirusi į projektų kūrimą, mono spektaklius.

Klaipėdos universiteto docentė niekaip nenustygsta vietoje. Vieną dieną ji dėsto paskaitas Klaipėdoje, kitą – filmuojasi Vilniuje, trečią jau lipa ant scenos Marijampolėje.

Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „Pas Editą“.