Delfi Genovaitė sakė, kad Vitalijos noras ir polinkis dainuoti buvo nenumaldomas iki paskutinės gyvenimo minutės.
„Aš ją auginau. Esu 10 metų vyresnė. Kiekvieno žmogaus gyvenimas turi tamsiąją ir šviesiąją pusę. Vitalija džiugino visus, nerodė savo skausmų, pergyvenimų. Tokia ji visų prisiminimuose ir išliks – šviesi, spindinti, žavi, be jokių sunkumų. Kita jos pusė buvo sudėtinga – labai daug pergyvenimų, aukojosi dėl šeimos, vaikų gyvenimo. Buvo sunku, ji turėjo visokių momentų. Ji baisiai norėjo gyventi. Aš jai sakydavau, Vitalija, gal jau truputį nurimk? O ji – aš noriu dainuoti. Vieni į savo gyvenimą žiūri vienaip, kiti – kitaip. Jos gyvenimas buvo su žmonėmis, buvimas scenoji, dainavimas“, – kalbėjo Vitalijos sesė.
Pasak Genovaitės, V. Katunskytės kelias į sceną nebuvo lengvas.
„Pati branda buvo sovietmečiu. Ji padainuodavo tai kavinėje, tai dar kažkur. Didžiąją sceną išsikovojo savo darbu, savo begaliniu siekiu gyventi, optimizmu. Manau, Dievas jai padovanojo dovaną – pasiėmė ją staigiai, ji nebuvo slaugoma, negulėjo. Ji visada to bijojo, galvojo, kad tik nereikėtų ant sofos gulėti, – sakė Genovaitė. – Paskutinį kartą kalbėjome prieš savaitę, pokalbis buvo labai smagus. Ji turėjo tiek numatytų koncertų, tiek vilčių. Visa jos egzistencija buvo daina. Visiems jos trūks.“
Pasak Vitalijos sesers, atlikėja neįsivaizdavo savęs jokiame kitame amplua.
„Gal todėl, kad mūsų visa šeima buvo muzikali? Aš taip pat muzikė, išdirbusi daug metų šioje srityje. Sunkumai jai būdavo kaip visų žmonių – jų neišvengsi. Mes pasikalbėdavom apie tai, bet ji visada turėjo stebuklingą raktą, kuriuo užrakindavo, kad svetimi nematytų to. Ji į sceną išeidavo švytinti, spindinti, pasipuošusi, pasidažiusi, – tikino G. Žiobakienė. – Labai džiaugiausi tuo, ką ji darė, tik mūsų požiūris į muziką buvo truputį kitoks. Aš esu klasikos žmogus, o ji – lengvojo žanro, estrados atstovė. Bet nepasakyčiau, kad šis žanras yra lengvas. <...> Mūsų giminių susitikimuose būdavo tokie festivaliai.“
Šeštadienio nuo pat ryto ėmė rinktis V. Katunskytės artimieji, šeimos nariai, bičiuliai ir gerbėjai. Kai kurie jų atvyko iš kitų miestų, o pakalbinti negailėjo gražių žodžių apie estrados atlikėją.
Šeštadienį Delfi kalbinta artima V. Katunskytės draugė Valentina tikino, kad su atlikėja bendraudavo labai dažnai, o jų pokalbiai telefonu vykdavo ne vieną valandą.
„Prisiminsiu ją tokią, kokią ją matė visa Lietuva. Ji mylėjo kiekvieną žmogų, o save vadino taikos balandžiu. Ji gerbė visus žurnalistus, be proto mylėjo žiūrovą. Aš laiminga, kad ji galėjo iki pat galo savo tą misiją vykdyti, – sakė V. Katunskytės bičiulė. – Mūsų pokalbiai vykdavo kas 2-3 dienas. Ji buvo namuose, todėl turėjo pastoviai su kažkuo bendrauti. Ji toks žmogus, kuris vienas būti negalėjo. Kalbėdavom visom temom, žinojau visus jos koncertus, visus nuotykius, visus žiūrovus, kurie dėmesį skyrė ir mylėjo. Telefonu kalbėdavom po pusantros valandos. Jinai niekada nesireklamavo. Skaudu, bet labai džiaugiuosi, kad išėjo laiku, nebuvo palikta viena, be priežiūros.“
Tuo tarpu iš pajūrio atvykęs Vitalijos ištikimas gerbėjas tikino, kad atlikėja buvo neeilinė asmenybė.
„Kai sužinojau, teko atidėti ir kelionę. Atvykau iš Klaipėdos. Ji – geležinė Palangos žvaigždė, turėjo charizmą, buvo lyg aktorė. Labai gera moteris, aš ją tiesiog dievinu, man ji paliko begalo gilų įspūdį. Ir su dukra Monika teko bendrauti, – kalbėjo gerbėjas. – Kiek teko kalbėti su Monika, ji pakeis mamą Palangoje. Bet jos paskutiniai žodžiai mane labai sudomino. Ji sakė, mielieji, aš galiu koncertuoti ir už 20 eurų. Man ir tai yra pinigai, nebūtina gauti 200-300 eurų. Bet aš dainuosiu visur, kur mane pakvies, kas mane pakvies. Važiuosiu į bet kurį Lietuvos kampelį.“
Muzikinio klubo „Juonė Pastuogė” vadovas Pranciškus Trijonis Vitaliją pažino išties gerai.
„Vitalija – labai charizmatiška asmenybė. Puiki muzikantė, dainininkė. Bet mūsų klubas yra antrame aukšte ir labai statūs laiptai, tai ji, jei tą vakarą dainuodavo, užlipdavo, pasiimdavo savo VIP staliuką kampe, kad nereikėtų vaikščioti, per pertrauką išgerdavo šampano taurę. Ji – šiauliečių muzikantų pažiba, ją mylėjo visa Lietuva. Ji buvo muzikantė-darbininkė, – kalbėjo vyras. – Paskutiniu metu jai su sveikata buvo šiek tiek problemų, dėl antsvorio, dėl stuburo. Sakyčiau, taip pat linksmai ir mirė. Nesikankindama. Bet, aišku – per anksti.“
Vitalijos kolega, muzikantas Algimantas Butnorius atvykęs pagerbti velionės tikino, kad Vitalija turėjo savo klausytojų ratą.
„Sovietmečiu jai nebuvo suteikiama galimybė iškilti. Šiauliuose ji buvo labai gerai žinoma, o Lietuvos lygiu pavyko iškilti tik nepriklausomybės metais. Ji visada buvo nuoširdi, Palangoj kartu pabūdavom. Esam ir duetą sudainavę“, – kalbėjo Vitalijos kolega.
Politikas Stasys Tumėnas V. Katunskytę visada prisimins kaip išskirtinį žmogų – ji buvo itin nuoširdi su visais.
„Vitaliją prisiminsiu linksmą, savitą, išsiskiriančią iš kitų. Buvome pažįstami daug metų. Susipažinome darbe prieš daug metų. <...> Paskui bendravome įvairiose šventėse. Susimojuodavom prekybos centre ar Basanavičiaus gatvėje. Graži pažintis buvo. Savo dvasia ji nesiskyrė nei scenoje, nei gyvenime. Kita vertus, ji buvo nuo Dievo, visur tai ir demonstravo“, – kalbėjo buvęs Seimo narys.
Delfi primena, kad netikėta žinia apie garsios atlikėjos netektį Delfi pasiekė trečiadienio vakarą. Skaudžią naujieną patvirtino buvęs V. Katunskytės dukros vyras Kęstutis Blažys.
„Taip, dar nežinoma mirties priežastis, daktarai sako, kad dėl širdies. Ji buvo namuose“, – Delfi sakė K. Blažys.
Su trečiadienį mirusia atlikėja galima atsisveikinti laidojimo namuose „Tylos namai“, Šiauliuose, Žemaitės g. 2B. Lankymas vyksta penktadienį nuo pietų ir šeštadienį.
Laidotuvės – sekmadienį 13 val. Amžino poilsio ji atguls Donelaičio kapinėse, šalia savo mamos.