Niekas nepasitiko
Prie sveikinimų po sėkmingų startų tarptautinėse arenose pripratęs Vyšniukas užvakar sostinės oro uosto atvyki-mo salėje savo kailiu pajautė, ką reiškia situacija, kai tau yra atsukama nugara... Iš Dominikos Respublikos per Pa-ryžių bei Kopenhagą gimtinėn atskridusio sportininko nepasitiko ne tik Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos pre-zidentas Audrius Siaurusevičius ar federacijos darbuotojai, bet ir draugystę su Vyšniuku deklaruojantys šou verslo atstovai.
Ypač lengvai – šortais ir marškinėliais – apsivilkęs į sostinės oro uosto atvykimo salę įžengęs R.Vyšniauskas tik apžvelgė pasitinkančiuosius ir, nesuradęs pažįstamų veidų, nusprendė iškart vykti į Klaipėdą.
„Jei laimėčiau medalį, prie manęs šiandien būtų ir tų tautiečių, kuriems ir nebūtina būti, – šmaikštavo Vyšniukas. – Dabar viskas aišku – aš šiuo metu jau ne žmogus... Kai jau nesiseka, tai nesiseka – net lagaminai kažkur užstrigo ir į Vilnių neatskrido“.
Išpažintis
Dominikos Respublikos Santo Domingo mieste vykusiame pasaulio sunkiosios atletikos čempionate Vyšniukas buvo pagrindinė mūsų šalies viltis kovoti dėl pirmenybių apdovanojimų. Tačiau šeštadienį turėjusiose vykti svorio kategorijos iki 105 kg varžybose lietuvis nepasirodė – oficialiai pareikšta, kad sportininkas apsinuodijo maistu.
Tačiau žiniasklaidoje buvo peršama ir mintis, jog Vyšniukas nestartavo, nes vengė dopingo kontrolės – apsinuodi-jimu maistu jis uždangstė uždraustų preparatų vartojimą.
– Kaip buvo iš tikrųjų, – L.T. dienraštis paklausė R.Vyšniausko.
– Dieną prieš startą vakarieniavau su masažuotoju ir jau naktį pradėjo kratyti šaltis... Apie penktą valandą ryto jau apsikabinęs tualetą vėmiau, o po to ir dugną pramušė. Pakilo temperatūra – pabandžiau išsikviesti masažuotoją, kad duotų vaistų, tačiau jam įėjus supratau, jog ta pati problema kamuoja ir jį.
– Ką valgei?
– Bulves su jautiena. Masažuotojas tik gabaliuką suvalgė, o aš prisikirtau kaip reikiant...
– Kada apsisprendei nedalyvauti varžybose?
– Pasakiau sau, jog startuosiu net ir negaluodamas – ryte net vykau svertis. Tačiau kai autobuse vėl apsivėmiau – supratau, jog viskas baigta...
– Teigiama, kad dėl ligos numetei svorio.
– Pratriedęs vieną dieną pasisvėriau – netekau 10,5 kilogramo. Apskritai su tualetu bendravau net penkias die-nas.
– Kaip reaguoji, kad esi apkaltintas ne liga, o dopingo maskavimu?
– Kas supranta – tas žino: dabar dopingo kontrolė vykdoma ne tik prieš varžybas ar po jų, o bet kada. Šeši mėne-siai katorgiško darbo, kad po to nestartuočiau? Tai, švelniai tariant, juokinga... Juk esu profesionalas – net jei-gu, neduok Dieve, būčiau ir kokio „brudo“ prisirijęs, būčiau žinojęs, kaip jo atsikratyti, ir į čempionatą būčiau vykęs švarus. Sakau – ko važiuoti į čempionatą, jei nežadi startuoti. Juolab kad varžovų rezultatai, kaip paaiš-kėjo, nebuvo įspūdingi – dėl aukso gal ir reikėtų pakovoti, o planetos bronzą būčiau paėmęs be vargo.
– Teko girdėti, kad į Dominiką stebėti tavo startų vykę lietuviai po neįvykusio pasirodymo smerkė tave...
– Gal apie tai nekalbėsiu.
– Kodėl?
– Suprasčiau, jei kokią nesąmonę būčiau padaręs – o dabar tik kvailas apsinuodijimas... Teko išgirsti, kad man be reikalo pinigai mokami, esu ne patriotas, kai kas akis norėjo išdraskyti. Neslėpsiu – žmonės, kurie turėjo mane palaikyti – nėrė į krūmus. Ai, neverta šios temos gvildenti...
– Kas toliau?
– Dabar manęs šiemet lauks dar pora startų – vienas iš jų bus Amerikoje, kur dalyvausiu varžybose „Arnlod Classic“. Tačiau svarbiausias renginys įvyks kitąmet – Europos sunkiosios atletikos čempionatas. Kaip suprantu, tik ten laimėjęs medalį vėl galėsiu tapti žmogumi...