„Ačiū mūsų klinikoms, kad ten galima praleisti tiek laiko, jog patekus pas juos, atrodo, turime rezerve dar du gyvenimus. Linkiu kada nors sugriauti tą supuvusią sistemą“, – socialiniame tinkle rėžė ji.
„Nesumenkinu medikų darbo, šneku apie Skubios pagalbos skyrių. Su tokiu greičiu vienas kelias – į kapines“, – tūkstančiams savo sekėjų ir artimų bičiulių feisbuke brūkštelėjo E. Monginienė.
Žinoma kaunietė DELFI papasakojo, kad tokias jos mintis išprovokavo ne tik ši situacija, bet ir ankstesni įvykiai, kuomet teko kreiptis būtent į Kauno klinikas.
„Mano mamai skubios pagalbos yra tekę laukti 7 valandas. Sureaguota buvo tik tada, kai jau prasidėjo epilepsijos priepuolis. Šįkart mano vyras laukiamajame prabuvo 3,5 valandos. Per regbio varžybas jam buvo suplėšyta ausis. Prie traumų esame įpratę, todėl galime palyginti, kad kitose ligoninėse Kaune eilė juda greičiau, o medikai reaguoja greitai. Kadangi tai buvo ausies trauma, reikėjo LOR gydytojo, todėl jis buvo nusiųstas į klinikas. Tai buvo pirmoji jo patirtis su šia įstaiga, aš pati asmeniškai čia nebevažiuoju, nes turiu karčios patirties“, – tikina moteris.
Elvyros vyrui iš viso prireikė 8 siūlių žaizdai sutvarkyti. Regbio žaidėjo žmona pretenzijų dėl medikų darbo neturi, tačiau ją esą piktina su laiku negerėjantis klinikų Skubiosios pagalbos skyrius.
„Kodėl užsivadinama „skubia pagalba“, jei padedama tik po kelių valandų? Aš tikrai nenoriu sumenkinti daktarų darbo, nes jie tikrai yra kompetetingi žmonės, bet klinikų sistema tarp paciento ir mediko, kai reikia skubios pagalbos, nėra tinkama“, – kalbėjo pašnekovė.
„Dabar, kai dėl streso ligos užklumpa ir jaunus žmones, aš asmeniškai bijau, kad, pavyzdžiui, pajutus pirmuosius insulto požymius, man gali nespėti suteikti reikiamos pagalbos. Juk tokiais atvejais svarbi kiekviena minutė. Jei pakliūčiau į tokio tipo Skubiosios pagalbos skyrių, nežinau, kuo tai pasibaigtų“, – svarstė ji.
E. Monginienė tikina suprantanti, kad skubios pagalbos visada laukia daug žmonių, tačiau, anot jos, su laiku turėtų atsirasti kokybiškesnė sistema, kurios pagalba žmonės pagalbos galėtų sulaukti greičiau.
„Klinikose visada būna nemažai pacientų, todėl reikėtų logiškai įvertinti situaciją ir, pavyzdžiui, tam tikrus žmones nukreipti į kitas miesto ligonines, kad tiek ilgai nereikėtų laukti“, – mano pašnekovė.
„Laimei, mano vyras yra pakantus skausmui, jis jokių nusiskundimų neturi, čia man labiau pikta. Juolab, kad aš pati neretai prisidedu prie labdaringų akcijų kartu su kitomis moterimis. Pavyzdžiui, esu finansiškai prisidėjusi prie pagalbos Kauno klinikose, kai buvo remontuojamos palatos, koridoriai. Apmaudu, kad klinikos yra labiausiai finansiškai remiamos, o papuolus ten reikia vos ne melstis. Norisi, kad būtų atkreiptas dėmesys į šią problemą, nes tai bėgant metams nesikeičia“, – tikino papuošalų kūrėja.
DELFI susisiekė su Kauno klinikų Komunikacijos skyriumi, tačiau gydymo įstaiga duomenų apie konkretų atvejį atskleisti negali, todėl pasidalino bendrąja tvarka, pagal kurią veikia skubiosios pagalbos skyrius ir ką turėtų atminti kiekvienas pacientas.
„Kauno klinikos yra didžiausia tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga Lietuvoje, į kurią patenka pačiomis sudėtingiausiomis ligomis sergantys pacientai.
Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje pirmiausia yra apžiūrimi ir gydomi tie pacientai, kuriems pagalbos antrinio lygio gydymo įstaigoje dirbantys specialistai suteikti negali.
Per parą šiame skyriuje apsilanko vidutiniškai apie 200 pacientų iš visos Lietuvos. Iš jų nemaža dalis yra sudėtingos būklės, jų gyvybei gresia pavojus, todėl šiems pacientams pagalba yra suteikiama pirmiausiai. Primename, kad Skubios pagalbos skyriuje pagalba yra teikiama ne pagal atvykimo laiką, o pagal būklės sunkumą.
Tie pacientai, kuriems skubioji medicinos pagalba nėra būtina, yra diferencijuojami pagal būklės sunkumą SAM nustatyta tvarka ir kriterijais – jiems konsultacijos gali tekti palaukti ir ilgiau. Remiantis užsienio šalių duomenimis, Skubios pagalbos skyriuje daugiau nei 4 valandas užtrunka apie 70 proc. pacientų. Tuo tarpu Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje yra priešingai – daugiau kaip 70 proc. pacientų ištyrimo ir gydymo laukia mažiau nei 4 val.
Kalbant apie laukimo ligoninės priimamajame trukmę, reikėtų atskirti du dažnai painiojamus, tačiau labai svarbius dalykus: tai laukimas pirminės gydytojo apžiūros ir laukimas, kol bus atliktas pilnas ištyrimas, nustatyta diagnozė ir priimtas tolimesnis sprendimas dėl gydymo. Visa tai priklauso nuo paciento būklės sunkumo, atliekamų tyrimų sudėtingumo ir įvairovės, sklandaus paciento ir gydytojo bendradarbiavimo. Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje pirminis paciento būklės vertinimas dažniausiai trunka iki 10 minučių nuo paciento registracijos pradžios, o vidutinis laukimo laikas iki gydytojo apžiūros nesiekia 45 minučių.
Kai kurių į Skubios pagalbos skyrių atvykstančių pacientų sveikatos problemos gali būti greičiau išsprendžiamos pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, t. y. su šeimos gydytojų pagalba. Būtent šie specialistai turi visą reikiamą informaciją apie pacientų vartojamus vaistus, persirgtas ligas, išrašytus receptus ir kitus svarbius aspektus.
Pacientai visada gali rinktis bet kurią gydymo įstaigą Lietuvoje, o vien Kaune yra keletas priėmimų skyrių, kuriuose yra teikiama kvalifikuota specialistų pagalba. Tačiau tai, jog pacientai kaip gydymo įstaigą renkasi Kauno klinikas, mums yra malonus ir teigiamas įvertinimas. Gegužės-birželio mėnesiais atlikta apklausa parodė, kad net 93 proc. Kauno klinikų pacientų, ligoninėje besilankiusių per pastaruosius 3 metus, yra patenkinti teikiamų paslaugų kokybe, o stipriausiomis Kauno klinikų savybėmis respondentai laiko platų teikiamų paslaugų spektrą, pažangią įrangą, aukštą personalo kvalifikaciją ir gerą reputaciją.
Kadangi ši tema yra jautri ir svarbi, siūlytume peržiūrėti praktiką kitose Europos šalyse, kuriose veikia Skubios pagalbos skyriai ir kaip juose yra organizuojamas darbas, užtikrinant kokybiškų paslaugų teikimą“, – DELFI teigė Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vyr. specialistė Eglė Audickaitė.