Tačiau socialiniuose tinkluose jau Laisvės gynėjų dienos išvakarėse pasirodė gausybė žinučių ir nuotraukų, primenančių, kokia svarbi ir kaip sunkiai iškovota mūsų laisvė. Žinomi žmonės taip pat dalijasi savo atsiminimais.
Mintimis į šaliai svarbią dieną grįžo aktorius Sakalas Uždavinys.
„Prieš keletą metų atsitiktinai užtikau šią Romualdo Požerskio nuotrauką. Pamenu, net prakaitas išpylė, ją pamačius... Sausio 13, jau po vidurnakčio. Mažam kambarėly stebim juodai baltą atvirutės dydžio „Šilelio“ ekraną.
Vilniuje supama sovietų kariuomenės. Transliaciją planuojama permesti į Kauną. Nepamenu, kvietė ar ne ką daryti, bet pradėjo kaukti sirenos, kaip filmuose... Pašokę varom prie LRT Kauno redakcijos...
Gyvenom tuomet Nacionalinio Kauno dramos teatro bendrabutyje, teatro kieme, tiesiog du žingsniai nuo Kauno LRT studijos, – tai ir atsiradom ant laiptų pirmieji...Stovim, be proto šalta...
LRT Vilniaus studija ir bokštas užimti, sako yra žuvusių, kiek – nežinia. LRT transliaciją vyksta jau iš Kauno. Visi žinojom – Kaune nuo seno dislokuotas elitinis desantininkų garnizonas. Kelis kartus tą naktį praneša - jau važiuoja... Žiauriai šalta, žiauriai nejauku. Gal baisu... Ko gero... Stovim... Šąlam... Iki paryčių.
Desantininkai tą naktį neatvažiavo... O jei būtų? Į redakcijos kiemą buvo paliktas tik vienas įėjimas, visi kiti užbarikaduoti. Net norėdamas nebūtum pasitraukęs. Kariai visada suplanuoja atsitraukimo kelią. Mes tokios prabangos sau nepasilikom...
Sako, kas 10 metų visos mūsų kūno ląstelės pasikeičia. Taigi, per tris kūno kartas nuo to jaunuolio. Tik mokslinė literatūra nesako, – pasikeitimas į gerą ar į blogą? Kiekvienais metais žiūriu į šią nuotrauką ir galvoju – ką tas bičas būtų daręs? Ką būtume darę kiekvienas, stovėjęs ant tų laiptų? Jei atvirai - nežinau... Suprantu, kad nesąmonė, bet iki šiol galvoju – kas būtų jeigu būtų?
Dėkui visiems už tai, ką turime, ir didžiausia pagarba tiems, kas šito stebuklo nesulaukė...“ – feisbuke prisiminimais dalijosi S. Uždavinys.
Dainininkė Monika Linkytė paragino puoselėti laisvę.
„Apie šią dieną girdėjau nuo tada, kai gimiau. Tėvai nuo mažumės man į kraują daigino Laisvę, Žodį, Trispalvę, Lie-tu-va. Apie Laisvę esu išmąsčiusi daug įvairių tiesų, Lietuvos vardą su pasisidžiavimu nešiojuosi nuo tada, kai išmokau jį ištarti, o Vardan Tos kažką nuveikti pojūtis su kiekvienu pavasariu tik stiprėja.
Praėjusieji metai buvo... kurie ne tik atėmė, bet ir dovanojo daug laiko su savimi ir galėjimo sugrįžti į Esmę. Šią Sausio 13-ąja tos Esmės jausmas irgi iškilo. Žinot, galvoju, o kiek mumyse, jaunuose, besiformuojančiuose, Laisve pulsuojančiuose organizmuose, nes tie, už mus vyresni jau tai įrodė savimi, yra Kario ir kovos už Tiesą?
Nesigręžiojant. Iki paskutinio atodūsio. Ar mes Drąsa vadiname tai, kas iš tiesų yra drąsu? Ar Tiesa vadiname tai, kad iš tiesų yra teisinga? Ar Sąžine iš tiesų mums byloja sąžiningas kryptis? Kažkur, tikrųjų tiesų link mūsų kojos tikrai neša, gal verta paspartini žingsnį?
Paklydusiems nuo kelio sugrįžti, o tikriems kovotojams – ryžtingai rodyti pavyzdį. Šiandien mes visi tokie individualistai. Bet sodo grožis juk žydi ne po vieną?
Mūsų tėvai mums dovanojo Laisvę. Galvoju, juk verta dovanoti savo ateitims tos laisvės puoselėjimą. Su Laisve, mano mylimi“, – rašė M. Linkytė.
Tuo tarpu režisierius Oskaras Koršunovas šią dieną pradėjo prisiminimais.
„Tada, prieš trisdešimt metų, sausio 13-ąją pasaulis užtemo. Visas. Tik tamsa sutirštėjo Vilniaus gatvėse riedant tankams. Atsimenu tą sausį: tamsa, šaltis, nepriteklius. Tuo ir buvo norėta pasinaudoti. Bet tą naktį nebuvo tamsių langų. Vieni išėjo ginti, kiti laukė jų negesindami langų.
Ir tai nebuvo baimės langai – kitaip jau niekas nebegalėjo. Kartą patyrę šviesą ir patys ją įžiebę išjungti mygtuku nebegalėjo. Kai dabar sako, kad po koronos jau taip nebegyvensime, kaip anksčiau – netikiu, gyvensime geriau, džiaugsmingiau ir šviesiau nei gyvenome, kaip ir po sausio 13-osios. Jau neužilgo, atmintį – ryški saulė prie parlamento ir dar labiau švytintis šimtatūkstantinis žmonių sambūris.
Iš tamsos liko tik laužų nuodeguliai, kuriuos žmonės kūreno tamsiausiu metu. Tamsos ir jos pasiglemžtų šviesuolių pamiršti negalime tam, kad gerai žinotume, jog buvo galingi poelgiai ir pergalės, gražūs žodžiai, gilūs jausmai - jų nebepaslėpsi po jokia tamsa. Už šviesą, už pergalę!“ – rašė dramaturgas.
Merginų grupė „Queens of Roses“ Lietuvai skyrė muzikinį sveikinimą – jausmingai perdainavo Ievos Narkutės kūrinį „Raudoni vakarai“.
„Šiandien – Laisvės gynėjų diena! Jau 30 metų esame laisvi, todėl kviečiame visus Lietuvos žmones pagerbti Laisvės gynėjus namuose ir uždegti žvakutes jų atminimui! O mes paruošėme Jums jautrią ir širdis paliečiančią dainą. Būkime vieningi!“ – linkėjo grupės narės.
Tuo tarpu grupės „G&G Sindikato“ narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras pažymėjo – kova tęsiasi iki šiol.
„Sausio 13-oji yra diena, kai švenčiame Pergalę ir minime padėjusius galvas. Daug kalbame, daug pasakojame, daug dalinamės. Nes kol atsimenam – tol nenugalimi, kol giname – tol laisvi!
P.S. Simboliška, savaitines Seimo laužų naktis prieš 30 metų, pakeitė kova ligoninėse. Nes kova nesibaigia niekada“, – rašė Svaras.
Dainų autorius ir atlikėjas Kazimieras Likša paragino gerbti kadaise iškovotą laisvę.
„Karts nuo karto internete matau legendinę frazę – „Ne už tokią Lietuvą mes tada kovojome". Visų pirma, būna skaudu dėl mūsų laisvės paaukojusių savo gyvybes žmonių ir jų atminimo. Bet kuo toliau augu, pradedu suprasti, kad tie žmonės, kurie drįsta taip sakyti – tiesiog nelaimingi. Jie matyt nesuprato demokratijos ir laisvės esmės, kad kiekvienas kuriame savo gerovę ir taip prisidedame prie bendro šalies gėrio.
Jie, matyt, negali patikėti, kad viską gyvenime reikia padaryti pačiam. Dėl savo pačių nelaimės kaltina, kas tik papuola jų akiratyje. Taip norisi jiems palinkėti pasinaudoti tokiomis dienomis kaip ši ir atsigręžti ne į ką kitą, bet į save patį. Nes iškovota laisvė Valstybei negarantuoja laisvės žmogaus viduje. Ją taip pat reikia išsikovoti ir ugdyti.
Su laisve ateina ir noras laisvę suteikti kitiems. Su laisve ateina noras priimti naujus laikus ir naujas normas. Su laisve ateina supratimas, kad pasaulis keičiasi, auga ir tobulėja. Su laisve ateina supratimas, kad ir mes patys turime tobulėti ir augti kartu su tuo pasauliu. Džiaugiuosi, kad mano aplinkoje aš matau būtent tokią Lietuvą. Kuri auga, kuri tobulėja, kuri suteikia galimybes, kuri mokosi iš klaidų, kuri suteikia šansus.
Kažkada dar mokyklos laikais buvau paklaustas, kas man asmeniškai yra laisvė? Atsakiau, kad tai – atsakomybė.
Su laisvės gynėjų diena, mielieji. Laisvė nėra duotybė. Prieš 30 metų ją mums suteikė mūsų laisvės gynėjai. Dabar mes turime pagerbti jų auką ir tą laisvę kasdien ugdyti savyje“, – rašė K. Likša.
Su Lietuvai svarbia švente sveikino ir humoristas Mantas Stonkus.
„Atsikratykim pilkų betono blokų tiek savo mintyse, tiek savo kasdienybėje. Neleiskime spygliuotoms vieloms daugiau niekada mūsų aptverti! Kokia spalvota mūsų laisvė ir kokia graži bus mūsų ateitis.
Šitas postas labai nuoširdus, o ateity viskas skambės dar sentimentaliau, nes senstu. Gali atsirasti ir anūkų nuotraukų ant sienos ir gėlių, ar bičių ant profilio nuotraukos, nes galiu – nes laisvas. Su Laisvės gynėjų diena visus!“ – rašė M. Stonkus.
Garsus dizaineris Juozas Statkevičius pasidalijo vaizdo įrašo ištrauka, kurioje jis užfiksuotas stovintis pačiame įvykių sūkuryje.
„Jau trisdešimtmetį kasmet žiūriu - visada apsiverkiu. Kai prisimenu, negaliu užmigti, viskas stovi prieš akis. Iš kur ta drąsa? Stebiuosi. Ilgai ten buvau, paskui sušalau, grįžau apie 3 ryto. Sušalau, drebėjau. Nebesuvokiu, kaip visa tai buvo, bet tai buvo karas. „Vardan tos Lietuvos“. Dėkui visiems, kurie buvo ir tiems, kurie nepamiršta“, – prisiminimais instagrame dalijosi J. Statkevičius ir pridūrė, kad tąkart jam prieš akis buvo nužudytas žmogus.
Tuo tarpu garsioji estrados pora Liveta ir Petras Kazlauskai su Laisvės gynėjų diena sveikino persirengę tautiškais drabužiais.