Kaip teigė nemalonia istorija viešai pasidalijusi Ž. Kropaitė-Basiulė, iš jos močiutės namų vagys neseniai išnešė ne tik šiek tiek pinigų, bet ir visus jos gyvenimo apdovanojimus, kurių – išties gausu.
„Anot jos, jie buvo tokie:
- Medalis už nuopelnus Lietuvai;
- Vilties žvaigždė (tremtinių);
- Aukso ženklelis („maž iš tykrā auksā“) kaip suprantu, Tėvynės Sąj. apdovanojimas
- „Lansbergiā auksynē maneta“
- Dar kažkas.
Netikėčiau savo ausim ir akim, jei tai nebūtų mano Močiutė. Nors jai 95-eri, žinau, kad jos protas labai skaidrus ir ji niekada nenušneka, nebūtų dalykų neprikuria, jai nesivaidena ir ji yra kosminė“, – pasakojo Ž. Kropaitė-Basiulė.
Ji pridūrė, kad, reaguojant į močiutės Onos išgyvenimus, kartu su giminaičiais jos namuose Živilė turėjo įstatyti vaizdo stebėjimo kameras. Vis dėlto, ir to močiutei ne gana – ji vagišiams norėjo viešai perduoti ir labai svarbią žinutę.
„Dabar Močiutė ligoninėje ir kaskart, kai aplankau ir aptariam aktualijas, perklausia, ar jau perdaviau ŽINŪTĮ VAGIAM.
Kaip pasakytų ne vienas protingas psichologas ir medikas, nieko nėra svarbiau norint padėt sergančiajam nei vykdyt jo paties valią, tad – dėmesio – Močiutės žinutė vagims:
„JUM TAI MANĀ MEDALIAI NIEKĀ NERAIŠKIA. A MAN ANYS RAIŠKIA ISTORIJŲ. ISTORYJA YRA MANĀGYVENIMAS.
Jūs pavagēt manā istorijų.
Labai gaila, jaunimėli, jeigu jums nerūpi Lietuvos istoryja ir takiais būdais asidyrbat pynigus. Jauni jūs, jums gi maž sunku; ataikit be pirštinių, ataikit be kaukių, ataikit atvirais veidais. Pasdalysma viskuo, kų tūrim, sušelpsma savom pensijām, kad jau negalit patys prasmaitynt“, – Onos mintimis dalijosi Ž. Kropaitė-Basiulė.
Atlikusi tai, ko močiutė ir prašė, Živilė socialiniuose tinkluose pasidalijo ir maždaug prieš mėnesį, dar prieš mylimai močiutei atsiduriant ligoninėje, užfiksuotą vaizdinę medžiagą.
„Delfi“ primena, kad žinia apie tai, jog mylima ir daugelio atpažįstama močiutė Ona atsidūrė ligoninėje Ž. Kropaitė-Basiulė pasidalijo dar liepą. Savo įraše ji tada atvirai kalbėjo apie tai, ką jų šeimai šiuo metu tenka išgyventi.
„Ką tik suvalgiau Močiutės raugintą agurkėlį. Prieš kelias dienas ji juos raugė, o vakar iš Visagino ligoninės greitosios pagalbos automobiliu skubiai neplaninei, „gyvybei pavojingai“, didelei operacijai važiavo į Santaras.
Ir taip, niekas nežino, kas bus toliau, ir man nebūtina pateikinėt šeimos narių sveikatos išklotinių, kol jie reanimacijoje, bet tiek laukiant operacijos, kai pasitikau greitąją, tiek jau joje (reanimacijoje) pagrindinis jos prašymas buvo vienas – „padėkavāt gydytājam ir sesūtēm Feisbuki“. Taip, ji jau žino, kad socialiniai tinklai Lietuvoje savo sklaida yra pranokę vietos ir nevietos laikraščius, o sklaidos jai norisi kuo didesnės“, – širdį atvėrė Ž. Kropaitė-Basiulė.
Tada „Delfi“ buvo rašoma, kad Živilės močiutė, net ir gulėdama ligos patale, aplink sugeba matyti tai, kas gera ir šviesu. Deja, dabar namų besiilginčiai Onai tenka prisiminti, akivaizdu, ir ne tik gražias istorijas.