„Tai oficialu. „City Dance“ namai, suskaičiavę gražiausius 15 savo metų, ne vieną tūkstantį šokėjų ir begales nuostabiausių šokio akimirkų, stabdo savo veiklą“, – įrašą socialiniame tinkle Facebook liūdna žinia pradėjo S. Saikauskaitė.
Šokėja teigė neslepianti, kad net ir pati nesapnavo, jog tai įvyks būtent taip ir tokiu metu, bet gyvenimas esą neretai savas kortas meta su mumis nepasitarus.
„Priežastis labai paprasta: mes su šeima išvykstame gyventi svetur. Ribotą laiką, bet pakankamai ilgą, kad tokius nemielus sprendimus tektų priimti“, – teigė S. Saikauskaitė.
Ji pridūrė, kad apie savo klajones vėliau ketina papasakoti ir daugiau, tačiau dabar nori skirti kuo daugiau dėmesio pagrindiniam žinutės dalyviui – sėkmingai įkurtai ir puoselėtai šokių studijai.
„City Dance“ visus 15 metų stengėsi būti vieta, kurioje gera ir kurioje auga šokėjai su kokybės ženklu. Ir nors dažniausiai studija buvo linksniuojama kaip viena stipriausių kubietiškos salsos mokyklų Lietuvoje, po mūsų stogu visada slėpėsi daug daugiau šokio stilių ir juos puoselėjančių puikių mokytojų. Tai buvo vieta, kur ateinama 1 ar 2 treniruotėms per savaitę ir neretai baigiama 1 ar 2 treniruotėmis per dieną (niekam neverčiant, savo malonumu, beje).
Šituose namuose buvo ruošiamasi įvairiausiems televiziniams projektams, varžyboms, dirbama su žymiausiais atlikėjais. Čia gimė Europos ir Pabaltijo salsos čempionai. Atsirado nauja (ligšiol auginta) afrocuban judesio erdvė, skambėdavo netgi instrumentų ir jų ritmų pamokos. Čia užaugo ne vienas šokio treneris, kuris toliau tęsia svarbiausią studijos misiją – auginti, puoselėti šokį ir jo kartas. Čia subrendau aš pati: nuo 23 metų naiviai užsispyrusios šokėjos iki tarptautinės mokytojos ir, svarbiausia – žmogaus, kurio pasaulio matymas per tuos 15 metų apsisuko 360* kampu, o skūros storis kaip minimum padvigubėjo. Jaučiu begalinį dėkingumą už visus patyrimus“, – mintimis su savo auditorija dalijosi Sandra.
Žinoma choreografė pridūrė, kad ši šokių studija niekada nebuvo „tik sienos“ ar jos sukurta idėja.
„Studija buvo žmonės joje, mūsų šokio šeima, su kuria neretai leisdavome daugiau laiko negu su senais draugais ar kraujo sesėm/broliais. Su kuria juokdavomės kiaurom naktim ir prakaituodavom iki nukritimo. Puikiai žinau, kad šią vietą mylėjo, mėgo ir širdyje vis dar nešioja daug žmonių. Noriu pasakyti, kad mielai visus jus dabar apkabinčiau. Ačiū jums už tai, kad buvote drauge, iš širdies“, – rašė ji.
Nuoširdžią padėką S. Saikauskaitė taip pat skyrė visiems savo kolegoms ir bendražygiams, o išskirtinai padėkojo savo mylimam vyrui Tomui.
„Ypatinga padėka, žinoma, keliauja mano antrai pusei, kuris sugerdavo visas (ir džiaugsmo, ir vargo) ašaras ir atlaikydavo gyvenimą su namie retai būnančia moterimi“, – teigė Sandra.
Ir nors pokyčių S. Saikauskaitės gyvenime dabar nusimato daug, ji teigė, kad vienas dalykas nesikeis niekada. Tai – neišsenkanti meilė šokiui.
