„Kiekvienas vilkinimas, kiekviena šito įstatymo nustūmimo diena daug ką reiškia, – viešo kreipimosi metu kalbėjo Laura Imbrasienė. – Daug moterų, kaip aš sakau, lieka už borto.“

Laura atvira – pastoti ji siekė net ketverius metus. „Iš dvejų kiaušialąsčių „prigijo“ tik viena. Ir aš turiu tą vaiką“, – kalbėjo L. Imbrasienė. Anot jos, jei įstatymas tuo metu būtų buvęs konservatyvesnis ir nebūtų leidęs atlikti reikiamų procedūrų, viskas galėjo pasibaigti visiškai kitaip.

Laura Imbrasienė
Kreipimąsi į Seimo narius vedusi Edita Mildažytė graudinosi, girdėdama istorijas, kuriomis dalijosi ne tik žinomi Lietuvos žmonės, bet ir daugiau šeimų, kurios ne vienerius metus mynė sveikatos institucijų slenksčius ir bandė įvairias procedūras, ketindamos susilaukti mažylių. Dauguma jų tuos slenksčius mina iki šiol.

„Tai nėra vien moteriška bėda, tai šeimos bėda“, – jautriai kalbėjo konferencijoje dalyvavęs pašnekovas.

Savo istorija pasidalijo ir magijos teatro „DiArchy“ narė Diana Gaičiūnaitė-Dirmė su vyru. „Mes esame tame procese. Nors galvojau, kad vasarą baigėsi šita problema... Iš tikrųjų, gerai kolega pasakė, kad čia – ne tik moteriška problema, – kalbėjo Dianos vyras Virgilijus Dirma. – Vyrai turi pasirūpinti moterų sveikata, nes siūlomos pataisos – tai yra moters žalojimas.“

D. Gaičiūnaitė-Dirmė jau kelerius metus nesėkmingai bando pastoti. Ji viešai parodė, kokių procedūrų ėmėsi siekdama susilaukti naujos gyvybės. „Mes kaip tik esame procese ir pataikėme į tą periodą, kai viskas gali pasikeisti. Tiesiog galime prarasti viltį susilaukti savo vaikų“, – pirmadienį kalbėjo Diana. Kalbėdama ji parodė švirkštą ir tęsė, jog šis būdas suteikia jiems viltį susilaukti vaikelio.

Diana Gaičiūnaitė-Dirmė

„Tai nėra lengvas būdas. Tai yra skausminga tiek fiziškai, tiek emociškai, – kalbėjo Diana. – Tai labai jautrus klausimas, ir net ne visi mūsų pažįstami ar tėvai žino, kad mes dabar siekiame pastoti pagalbinio apvaisinimo būdu. Tačiau nusprendėme netylėti, nes šiuo momentu sprendžiamas labai rimtas klausimas.“

Anot D. Gaičiūnaitės-Dirmės, moteriai, pasiryžusiai šiai procedūrai, tenka mažiausiai dvidešimt kartų leistis injekcijas sau į pilvą. „Pradžioje dreba rankos, paskui pripranti prie šito veiksmo, nes kitos išeities tiesiog nėra“, – drebančiomis rankomis švirkštą laikydama tęsė Diana ir, pasikėlusi palaidinę, pademonstravo, kaip vyksta injekcijos susileidimas į pilvą.

„Toks yra procesas. Jis nėra malonus, tačiau, kai turi viltį ir žinai, dėl ko tai darai, kad tai tikriausiai suteiks rezultatų, tą skausmą gali kažkaip kontroliuoti“, – tikino magijos teatro artistė.

„Aš pirmą kartą sėdžiu tokioje spaudos konferencijoje, kurioje visi – ašarų kupinomis akimis. Ir dar aplink vaikai čiauška, tikriausiai, ne visai patys į šitą žemelę atkeliavę, – į jautrių istorijų liūną įsiliejo E. Mildažytė. – Mes turėtume kelti klausimą: ką mes darome? Šiandien, kai kiekvienas vaikas yra aukso vertės, turėtume daryti viską, kad tų vaikų atsirastų.“

Spaudos konferencijoje dalyvavo ir daugiau garsių žmonių: Algis Ramanauskas, Agnė Grigaliūnienė, Rūta Mikelkevičiūtė ir kiti.

DELFI primena, kad antradienio rytą vykusioje spaudos konferencijoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų pirmininkas Ramūnas Karbauskis pranešė, jog nesieks uždrausti embrionų šaldymo, bet sieks, kad nepanaudoti embrionai būtų saugomi.

„Sprendimas šiandien yra toks: mes atsiimame siūlymą dėl embrionų šaldymo draudimo įstatymo projekte“, – sakė R. Karbauskis.

Vis dėlto valstiečiai žalieji Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų neatsisako – jose tik neliks draudimo šaldyti embrionus.

Ramūnas Karbauskis

Įstatymo projektas šnekės apie kelis dalykus. „Pirmiausia, vaikas, kuris gimęs pagalbinio apvaisinimo būdu, sulaukęs pilnametystės turės teisę sužinoti savo biologinius tėvus. Antras punktas – embrionų išvežimas į užsienį, išskyrus atvejį, kai to reikalauja moters gydymas, yra draudžiamas. Trečias dalykas – lytinių ląstelių donorystė negali būti komercinių sandorių objektas. Ketvirtas dalykas, kuris atsiranda po šiandienos pataisos – pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik pagalbiniam apvaisinimui, naikinamas jis negali būti“, – kabėjo R. Karbauskis.

Paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sprendimą neriboti sukuriamų embrionų skaičiaus, bet įpareigoti juos saugoti vadina kompromisu.

Aurelijus Veryga

„Tos įtampos, kurios buvo susikūrusios, skaldė visuomenę, o mes turim ieškoti variantų, kurie išsaugotų gyvybę, atlieptų tų žmonių nuomonę dėl gyvybės saugojimo, bet tuo pačiu leistų šeimoms išnaudoti visas galimybes susilaukti vaikų“, – antradienį žurnalistams Seime sakė A. Veryga.

A. Veryga buvo tarp politikų, inicijavusių prieštaringai vertinamą draudimą šaldyti embrionus.

Antradienį jis sakė remiantis naująjį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovo Ramūno Karbauskio pasiūlytą variantą: pagalbinio apvaisinimo procedūrose neriboti sukurtų embrionų skaičiaus ir leisti šaldyti, bet siūlyti, kad nepanaudoti embrionai būtų saugomi amžinai.

Konferencijos vaizo įrašas:


Konferencijos akimirkos:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (282)