"Dėl to dabar žurnalistai bijo susirgti, susilaukti vaikų, su nerimu laukia pensijos. Nenormalu yra tai, kad naujagimio besilaukianti žurnalistė apie nėštumą pirmiausia turi pranešti ne vaiko tėvui, o savo vadovui, kad šis leistų kuo anksčiau vietoj honoraro mokėti didesnį darbo užmokestį. Tik taip vaiko priežiūros atostogų išėjusios žurnalistės gali gauti lygias su kitomis motinomis išmokas iš "Sodros", - aiškinama viešai išplatintame pranešime.
Verslo temomis rašantys žurnalistai pabrėžia, kad didžioji dalis Lietuvos žurnalistų tik dalį atlyginimo gauna kaip tipinį darbo užmokestį, apmokestinamą pagrindiniu 24 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu ir 34 proc. "Sodros" tarifu. Iš jo darbdaviai moka 31 proc., žurnalistai - 3 procentus. Didesniąją dalį atlyginimo žurnalistai gauna pagal autorinę sutartį, kaip pajamas iš kūrybos. Ši dalis pajamų - honorarai - apmokestinami 15 proc. tarifu, o socialinio draudimo įmokos nuo honoraro nemokamos.
"Žurnalistai, kurių didžiausią uždarbio dalį sudaro honorarai, ligos atveju gauna gerokai mažesnes išmokas už kitų profesijų atstovus, tėvystės/motinystės išmokos taip pat būna mažesnės, o išėję į pensiją žurnalistai gautų tokią pensiją, tarsi būtų dirbę tik už minimalią algą", - teigia Verslo žurnalistų klubas.
Pažymima, kad žurnalistai ir už studijas ar gyvybės draudimą moka daugiau nei tokius pat atlyginimus gaunantys kitų profesijų atstovai: susigrąžina gerokai mažiau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Be to, į privačius (II pakopos) pensijų fondus jie įmokas gali pervesti tik nuo visiškai apmokestinamos atlyginimo dalies, kuri dažnai būna mažesnė nei pusė viso gaunamo atlyginimo.
Verslo žurnalistų klubo nuomone, kadangi pagal autorines sutartis dirbančių žurnalistų gaunamos pajamos yra nuolatinės, jos turėtų būti apmokestinamos pagrindiniais tarifais, o įstatymuose turi būti panaikintos spragos, leidžiančios nuo žurnalistų darbo užmokesčio nemokėti socialinio draudimo mokesčių.
Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) savo ruožtu pažymi, kad net žurnalistams mokant 3 proc. socialinio draudimo mokestį, socialinių garantijų klausimas dažnai lieka neišspręstas, nes dažnu atveju kūrybiniai darbuotojai neturi tiesioginio darbdavio, kuris mokėtų dar 31 proc. mokestį "Sodrai".
"Mes už tai, kad žurnalistai kaip ir visi dirbantieji mokėtų įmokas socialiniam draudimui 3 proc. Apie likusius 31 proc. viskas aišku ten, kur yra darbdavys, o kai nėra darbdavio, valstybė turi apsispręsti, ką daryti: ar moka darbo užsakovas, ar pats žmogus, ar dalimi valstybė prisideda", - BNS aiškino LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius.
Jis kritikuoja šiuo metu antikriziniame plane numatytą siūlymą didinti Gyventojų pajamų mokestį, kol neišspręstas socialinių garantijų klausimas.
"Šiandien kalbama apie Gyventojų pajamų mokesčio ir honorarų apmokestinimo suvienodinimą ir tokiu atveju socialinių garantijų klausimas lieka lygiai taip pat neišspręstas. Mums atrodo, kad neišsprendus socialinio draudimo klausimų didinti gyventojų pajamų mokestį nėra moralinės teisės", - sakė LŽS vadovas.
Konservatorių, liberalų sąjūdžio, liberalcentristų ir Tautos prisikėlimo partijos formuojama valdančioji koalicija siūlo PVM padidinti iki 20 proc. (dabar spaudos leidiniams šis mokestis yra 5 proc.), o autorinį honorarą irgi apmokestinti 20 proc. (dabar 15 proc.).