Dėka tokių projektų, kaip Skarboro telkinys, vandenyno pakrantėje esanti perdirbimo gamykla ir „Woodside Petroleum Ltd.“ vadovaujamas 430 kilometrų ilgio povandeninis dujotiekis, mažiausiai dvidešimt metų tieks iki aštuonių milijonų tonų dujų per metus; pirmųjų krovinių partijų tikimasi sulaukti 2026 metais.
Toks projektas kelia esminių diskusijų dėl perėjimo prie naujos energetikos sistemos: koks yra gamtinių dujų vaidmuo, šalims siekiant tiek apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, tiek išvengti tiekimo krizės, dėl kurios pastaruoju metu Azijoje trūko elektros energijos, o kainos Europoje pasiekė rekordines aukštumas.
„Vienas iš sparčiausių būdų šalims sumažinti savo emisijas yra pereiti nuo anglimis kūrenamos prie dujų varomos energetikos sistemos, – antradienį, duodama interviu „Bloomberg Television“, sakė „Woodside“ generalinė direktorė Meg O‘Neill. – Mūsų manymu, SGD rinka bus labai stipri dar kelis ateinančius dešimtmečius.“
Klimato kaitos kampanijos dalyvių vertinimu, tiesioginis projekto metu išmetamas anglies dioksido kiekis sieks apie 4,4 mln. tonų per metus, ir šis rodiklis išsipūs iki 56 mln. tonų, jeigu bus įskaičiuotas vartotojų kuro deginimas arba vadinamasis 3 Grupės (Scope 3) poveikis aplinkai, birželio mėnesio ataskaitoje teigia ekspertų grupė „Australia Institute“.
„Dujos vis dar reikalingos“, ir ypač besivystančiose ekonomikose, sakė Henningas Gloysteinas, „Eurasia Group“ pasaulinių energetikos ir gamtos išteklių skyriaus vadovas. Sankcijų įvedimas naujoms degalų išlaidoms taip pat pakurstys debatus dėl nulinių emisijų įsipareigojimų.
„Woodside“, siekiančios parduoti dalį Skarboro telkinio ir išsaugoti apie 50 proc. dalį, vertė antradienį Sidnėjaus prekyboje pakilo 3,5 proc., „BHP Group“ savo vertę padidino 4 procentais.
Investicijos atsilieka
Australijoje SGD rinkai pastarąjį dešimtmetį klestint, daugelis įmonių, nuo „Chevron Corp.“ iki „Royal Dutch Shell Plc.“, investavo apie 200 mlrd. JAV dolerių į megaprojektus, kurie padėjo šaliai tapti pagrindine eksportuotoja. Dabar grupėje šalių, nuo Kataro iki JAV, susiduriama su vis daugiau problemų gabenimo jūra rinkoje.
Tarp naujų projektų reiktų paminėti bendrovės „Chenerie Energy Inc.“ „Corpus Christi“ eksporto gamyklos trečiojo etapo plėtra Teksase, įmonės „Venture Global LNG“ „Plaquemines“ projektas Luizianoje, Kataro „North Field South“ telkinio plėtra ir „Novatek PJSC“ „Arctic LNG-1“ Rusijoje, pažymi „Wood Mackenzie“ vyresnysis analitikas Danielius Tolemanas. „Woodside“ nėra vienintelis SGD žaidėjas, siekiantis pasinaudoti augančiomis kainomis ir stipria paklausa, – sakė D. Tolemanas. – Manome, kad per artimiausius dvylika mėnesių iš aklavietės pajudės keletas nedidelių sąnaudų projektų.“
Gamtinių dujų perspektyva priklausys nuo to, kaip greitai nacionaliniai įsipareigojimai klimato kaitos srityje bus įgyvendinami. Gamtinių dujų vartojimas iki 2050 metų gali būti maždaug 25 proc. didesnis, jei ir toliau bus vykdoma dabartinė politika, o paklausa aukščiausią lygį gali pasiekti 2025 metais ir iš lėto mažėti, jeigu valstybės laikysis savo pažadų, teigia Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).
Pagrindiniai SGD vartotojai, tarp jų – Japonija ir Pietų Korėja, jau įspėjo, kad joms teks riboti importą ateinančiais dešimtmečiais, norint įgyvendinti iškeltus nulinės emisijos tikslus.
„Woodside“ agresyviai plėtoja Skarboro projektą, net jeigu pagrindinės prekybos partnerės, tokios kaip Japonija ir Pietų Korėja, aktyviai stengiasi sumažinti SGD paklausą, faktiškai ignoruodamos „užblokuotų aktyvų“ rizikas“, – sakė Danas Gocheris, akcininkų aktyvistų grupės „Australasian Centre for Corporate Responsibility“ direktorius.
BHP ir „Global Infrastructure Partners LP“, kuri lapkritį sutarė įsigyti 49 proc. „Pluto Train 2“ telkinio dalį, pritaria nuomonei, kad dujų paklausa išliks stabili, pasauliui įsitraukus į dekarbonizacijos procesą.
Australijos vyriausybė savo aštriai kritikuojamame nulinių emisijų strategijos įgyvendinimo plane taip pat pritarė tokiai perspektyvai, prognozuodama, kad šalies pajamos iš dujų eksporto iki 2050 metų išaugs 13 procentų. Naujasis „Woodside“ projektas greičiausiai bus tęsiamas iki 2050-ųjų ir padidins bendrąjį vidaus produktą (BVP) bent 125 mlrd. Australijos dolerių (90 mlrd. JAV dolerių), savo pareiškime antradienį teigė Australijos išteklių ministras Keithas Pittas.