Karinių jūrų pajėgų aviacijos sistemų vadovybė pripažino, kad sraigtasparnio, sukonstruoto gabenti sunkų krovinį, pradinis kovinių pajėgumų etapas nebus užbaigtas iki gruodžio, kaip kad buvo numatyta. Neišspręstų techninių defektų sąrašas nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio pailgėjo nuo maždaug 94 iki 106, rodo karinio jūrų laivyno dokumentai.
Pasiūlyta nauja data – 2021 m. liepos–rugsėjo mėnesiais, – „iki galo nesuderinta ir yra laukiama galutinio sprendimo“ dėl pateikto Kongresui prašymo skirti bandymų programai 158 mln. JAV dolerių, iš kurių būti apmokėtas trūkumų šalinimas ir papildomi bandomieji skrydžiaim, elektroniniame laiške rašė vadovybės atstovas Gregas Kuntzas.
Pastarieji sprendimai nukelti „King Stallion“ programą, – pirmąją didelio masto sraigtasparnių įsigijimo programą, kuriai pritarė buvęs gynybos sekretorius Jimas Mattisas, – sulaukė Kongreso dėmesio. Šią savaitę šį klausimą planuojama pradėti svarstyti Senato ginkluotojų pajėgų pakomitetyje.
Naujausios kartos „Sikorsky CH-53K King Stallion“ sraigtasparnis bus tokio pat dydžio, kaip ir jo pirmtakas, „Super Stallion“, bet jis galės nugabenti beveik tris kartus didesnį krovinį, teigia „Lockehed“. Karinio jūrų laivyno planai įsigyti 200 jūrų pėstininkams skirtų sraigtasparnių buvo pagrindinis „Lockheed“ motyvas įsigyjant „Sikorsky Aircraft“ iš „United Technologies Corp.“ 2015 metais.
19-os mėnesių ar daugiau atidėjimas „manoma, neturės įtakos planams dislokuoti kovinį orlaivį“ 2023 metais, sakė G. Kuntzas.
Jamesas Geurtsas, karinio jūrų laivyno sekretoriaus pavaduotojas, atsakingas už įsigijimus, „toliau atidžiai stebi programą“, atskirame pareiškime teigia tarnyba pridurdama: „Jis neseniai pritarė restruktūrizavimo planui“. „Glaudus bendradarbiavimas ir rizikų pasidalijimas“ su „Lockheed“ „bus itin svarbus siekiant sėkmingų rezultatų“.
Bill Falkas, „King Stallion“ programos vadovas, savo pareiškime teigia, kad subrangovas ir karinis jūrų laivynas „toliau laikosi bendro programos plano“, pagal kurį numatyta pradėti dislokavimą 2023–2024 metais.
„Mes įveikėme per 1 300 bandomojo skrydžio valandų, atlikome skrydžių bandymus didelio aukščio, aukštos temperatūros bei prasto matomumo sąlygomis, kurie pademonstravo neturinčius sau lygių CH-53K pajėgumus“, sakė jis.
Sraigtasparnio kaina, įskaičiavus tyrimus, gamybą bei karinę konstrukciją, šiuo metu siekia 141,5 mln. JAV dolerių, arba maždaug 22 proc. daugiau nei numatyta pradinėje programos sąmatoje 2005 metais. Tokia sąmata dviem procentais viršija 2017 metų balandį skelbtus tikslinius rodiklius, rodo Karinio jūrų laivyno duomenys.
Rizikos mažinimas
Pagal sutartį Karinis jūrų laivynas yra užsakęs pagaminti du pirmuosius sraigtasparnius. Sudarydamas kitas dvi sutartis dėl dar keturiolikos sraigtasparnių J. Geurtsas siekia sumažinti sraigtasparnių kūrimo bei gamybos rizikas, kurios pakirto „Lockheed“ naikintuvų „F-35“ programą ir kurias buvęs Pentagono ginklų pirkėjas Frankas Kendallas pavadino „nekompetencija“.
Laivynas siekia nustatyti tris privalomus etapus, arba „vartus“, kuriuos bendrovė turi pereiti – siejant apmokėjimą su techninių problemų sprendimu. Vieni tokie „vartai“ leistų sumokėti už keturis lėktuvus tik po to, kai „Lockheed“ šiais metais įrodys, jog išsprendė didžiausią sraigtasparnio galvosūkį: išmetamųjų dujų, įsiurbiamų atgal į variklį, problemą.
Bandomieji sraigtasparniai
„Sikorsky“ taip pat turi sudaręs atskirą 715 mln. dolerių sutartį, pagal kurią numatyta pagaminti ir pristatyti šešis bandomuosius sraigtasparnius. Trys jau pristatyti. Bet Pentagono bandymų tarnyba savo naujausiame vidaus programos įvertinime pranešė, kad ketvirtojo sraigtasparnio dalys buvo išimtos ir perkeltos į pirmuosius tris, siekiant, kad jie sėkmingai skraidytų. Penktojo bei šeštojo sraigtasparnio pristatymas atidėtas, juos pristatyti numatoma 2022 metais, nes „viršijus sutartyje numatytas išlaidas, pritrūko lėšų, būtinų tęsti darbus prie jų“, pareiškė G. Kuntzas. Sutartis „buvo modifikuota, siekiant išvengti tolesnių išlaidų“, pridūrė vadovybės atstovas Gregas Kuntzas.