„Unilever Plc“ pranešė apie pardavimus, pranokusius lūkesčius, o anksčiau panašius rezultatus paskelbė „Nestle SA“. „Carlsberg A/S“ padidino savo visų metų pelno prognozę, o LVMH pranešė apie 18 proc. išaugusius pardavimus, nes Kinijos pirkėjai negailėjo pinigų prabangioms rankinėms ir papuošalams.
Gerų naujienų sulaukė ne tik plataus vartojimo prekės. „Alphabet Inc.“ priklausančio „Google“ ir „Microsoft Corp.“ rezultatai sustiprino technologijų sektorių, o Europos bankai taip pat prisidėjo prie pozityvios nuotaikos.
Šie skaičiai rodo, kad namų ūkiai, verslai ir ekonomikos priešinasi įsisiautėjusiai infliacijai ir kylančioms palūkanų normoms, tokiu būdu atidėdami recesiją, kuri, kaip kai kurie prognozuoja, prasidės šiais metais.
Tačiau situacija vis dar įtempta. Akcijų kainų reakcija į naujausius rezultatus geriausiu atveju buvo vangi, nes investuotojai nerimauja dėl perspektyvų.
Gėrimų gamintojas „Keurig Dr. Pepper Inc.“ pranešė apie ketvirčio pelną, viršijusį vidutinį analitikų įvertinimą. Namų apyvokos ir kosmetikos priemonių pardavėjas „Church & Dwight Co.“ džiaugėsi stipria vartotojų paklausa, paskelbęs skaičius, kurie taip pat viršijo analitikų prognozes. „Mastercard Inc.“ pranešė, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius išlaidos atsiskaitant kortelėmis sparčiai augo ir viršijo įvertinimus, nes mokėjimo milžinė ir toliau naudojasi kelionių sektoriaus atsigavimu.
„Šių metų pradžioje prognozavome, kad keliuose ekonominiuose regionuose įvyks nuosmukis, tačiau tai iš tikrųjų nepasitvirtino“, – sakė Eleanor Taylor Jolidon, viena iš „Union Bancaire Privee“ pasaulinių akcijų vadovų. Ir nors rinkos pelno lūkesčiai buvo sumažinti, „apėmė nemažas palengvėjimas pamačius, kad pirmasis ketvirtis daugelyje sektorių buvo gana sėkmingas.“
Tuo tarpu gėrimų įmonė „Pernod Ricard SA“ prognozuoja 10 proc. metinio pelno augimą, nors ketvirčio pardavimai ir nesiekė lūkesčių.
„Šiandien Europoje matome gana didelį atsparumą, – teigė valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Alexandre‘as Ricardas. – Kol kas viskas gerai.“
Automobilių gamintojams, įskaitant „Mercedes-Benz Group AG“ ir „Renault SA“, taip pat sekėsi geriau, nei tikėtasi, nepaisant infliacijos spaudimo pirkėjams. Jie pasinaudojo stipriais užsakymais, kurių susikaupė dėl užsitęsusių tiekimo grandinės problemų, tačiau kyla klausimas, kiek šis postūmis tęsis.
Amerikos vartotojai
Situaciją šiek tiek pagadino JAV ekonomika, pranešusi apie lėtesnį, nei tikėtasi, – 1,1 proc. – augimą pirmąjį ketvirtį. Tačiau vartotojų išlaidos pakilo 3,7 proc. – sparčiausiai per beveik dvejus metus.
„Vartotojas yra JAV ekonomikos stuburas, o vartotojas yra atsparus“, – sakė Čikagoje įsikūrusio „Stifel Nicolaus & Co.“ vyriausioji ekonomistė Lindsey Piegza.
Tarp daugybės paklausą formuojančių veiksnių svarbiausia yra infliacija. Vartotojai ją mato naujienų antraštėse, susiduria su ja prekybos centruose ir jaučia ją savo kišenėse.
„Toli gražu nėra garantuota, kad antrąjį pusmetį atsiras defliacinis spaudimas“, – teigė „Unilever“ vadovas Alanas Jope‘as. Vadovai atkreipia dėmesį į darbo užmokesčio ir maisto produktų, pavyzdžiui, cukraus, spaudimą.
Nuleista kartelė
Yra ir kitų priežasčių, dėl kurių pastarąjį pelno sezoną derėtų vertinti atsargiai. Geresnius, nei tikėtasi, rezultatus iš dalies galima paaiškinti tuo, kad analitikų prognozės buvo smarkiai sumažintos, o reikalavimų kartelė kompanijoms smarkiai nuleista. „Bloomberg Intelligence“ duomenys rodo, kad, nors beveik 83 proc. „S&P 500“ indekso įmonių kol kas pranoko pirmojo ketvirčio prognozes (tai didžiausia dalis nuo 2021 m. antrojo ketvirčio), vidutinė akcija rezultatų paskelbimo dieną indeksą viršijo vos 0,2 proc.
O lūkesčių nepateisinusios akcijos buvo nubaustos dar labiau – jų rezultatai nuo lyginamojo indekso atsiliko beveik 3 proc.
Europoje „Stoxx 600“ indeksui nuo ataskaitų sezono pradžios sunkiai sekėsi išlaikyti pirmojo ketvirčio tempą.
„Būtų naivu ekstrapoliuoti pozityvią pelno sezono pradžią kaip geresnių akcijų rinkos rezultatų požymį, nes yra nemažai įvairių kliūčių“, – pažymėjo „WisdomTree“ makroekonominių tyrimų direktorė Aneeka Gupta. Ji atkreipė dėmesį į „griežtesnius skolinimo standartus, atsiradusius dėl bankų krizės, tolesnį Europos Centrinio Banko palūkanų normų didinimą dėl atkaklios bazinės infliacijos, valiutų nuosmukius ir pasaulinės ekonomikos sulėtėjimą“.
Vartotojų stiprumas gali būti susijęs su gausiomis santaupomis po pandemijos. Tačiau tie ištekliai nėra neišsenkantys. Ir jie gali tirpti dar sparčiau, nes didėjant būsto paskolų palūkanų normoms, skolininkai dar labiau spaudžiami. Ši rizika ypač didelė Jungtinėje Karalystėje, kur jau bręsta būsto įperkamumo krizė.
„Kiekvienas šalies namų ūkis praleidžia daug laiko stebėdamas įvairių produktų kainas, – sakė maisto produktų mažmeninio tinklo „J Sainsbury Plc“ generalinis direktorius Simonas Robertsas. – Klientai seka kiekvieną centą ir kiekvieną svarą. Per pastaruosius kelis mėnesius ši elgsena neabejotinai suintensyvėjo.“
Kai kurios kompanijos Europą laiko silpnąja vieta. „Unilever“ finansų direktorius Graeme‘as Pitkethly‘is sakė, kad vartotojų nuotaikos regione yra prastesnės nei kitose rinkose.
„Mes taip pat labai atsargiai žiūrime į ateitį, – sakė „Nestle“ finansų direktorius François-Xavieras Rogeris. – Kai kuriose rinkose, konkrečiau, Europoje, pastebime, kad vartojimo apimtys atsidūrė neigiamoje teritorijoje.“
Kalbant apie kainodarą, žaliavų kainų kritimas dar nepersidavė pirkėjams, nes kompanijos nepritaikė visų sąnaudų padidėjimų ir stengėsi apsaugoti savo maržas.
Ketvirtadienį „Carlsberg“ perspėjo, kad išaugusių alaus kainų ir spartesnės infliacijos poveikis paklausai „kol kas neaiškus“.
Pasak „Bernstein“ analitiko Bruno Monteyne‘o, tam tikru momentu prasidės skaičiavimai.
„Kažkas turės keistis“, – teigė jis. Arba pradės mažėti apimtys, padėdamos suvaldyti infliaciją, arba jos išliks stiprios, todėl kainos kils dar labiau, o tai vėliau prives prie sulėtėjimo. „Kiek dar ilgai galėsime šokti pagal šią melodiją?“ – svarstė jis.