Apskaičiavo, kiek ekonomikai kainuotų Kinijos įsiveržimas į Taivaną: pralenktų pasaulinės krizės padarinius

Karas dėl Taivano kainuotų tiek daug kraujo ir lėšų, kad net labiausiai nepatenkintieji esama padėtimi turėtų pagrindo nerizikuoti. „Bloomberg Economics“ skaičiavimais, to kaina galėtų siekti apie 10 trilijonų JAV dolerių, arba apie 10 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP), – ir užgožtų karo Ukrainoje, „Covid-19“ pandemijos ir pasaulinės finansų krizės padarinių smūgius.

Kylanti Kinijos ekonominė ir karinė galia, stiprėjantis Taivano nacionalinio identiteto jausmas ir įtempti Pekino ir Vašingtono santykiai reiškia, kad yra visos sąlygos krizei kilti. Taivano sausio 13 d. rinkimai, kuriuose bus sprendžiamas abiejų sąsiaurio pusių santykių klausimas, yra potencialus įtampos židinys.

Mažai kas tiki, kad Kinijos invazija bus neišvengiama. Liaudies išlaisvinimo armija pakrantėje netelkia kariuomenės. Pranešimai apie korupciją Kinijos kariuomenėje verčia abejoti prezidento Xi Jinpingo gebėjimu surengti sėkmingą kampaniją. JAV pareigūnai teigia, kad įtampa šiek tiek sušvelnėjo lapkričio mėnesį vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime tarp prezidento Joe Bideno ir Xi Jinpingo, kuris pažadėjo imtis „širdingų“ priemonių užsienio investuotojams pritraukti.

Visgi karo Ukrainoje ir Gazos Ruože protrūkis primena, kad ilgai tvyrojusi įtampa gali peraugti į konfliktą. Visi – nuo Volstrito investuotojų iki karinių operacijų planuotojų ir daugybės įmonių, priklausančių nuo Taivano puslaidininkių – jau dabar stengiasi apsisaugoti nuo rizikos.

Nacionalinio saugumo ekspertai Pentagone, JAV ir Japonijos analitiniai centrai bei pasaulinės konsultacinės įmonės rengia įvairius scenarijus – nuo Kinijos jūrų „karantino“ Taivane iki nuošalių Taivano salų užgrobimo ir plataus masto Kinijos invazijos.