Ar įvyks „Brexit“, ar ne, reali ekonominė grėsmė Britanijai daugiau nei rimta

Neslūgstant politinei „Brexit“ dramai, nedidelės rutulinių guolių gamyklėlės, įsikūrusios per 152 km į vakarus nuo Londono, uždarymas, regis, labiausiai jaudina tik vietos bendruomenę.

Uždarius „Stonehouse“ gamyklą, bus prarastos 185 darbo vietos, – nepalyginti su tūkstančiais kai kurių kitų bendrovių vietų, kurioms iškilo pavojus kilus suirutei dėl „Brexit“. Šios naujienos apie guolių gamintojos uždarymą nepalygintum ir su politiniu triukšmu, kilusiu po to, kai Japonijos automobilių gamintoja „Nissan Motor Co“ gruodį pranešė apie savo sprendimą atsisakyti planų gaminti modelį Jungtinėje Karalystėje.

Ir vis dėlto Švedijos savininkė SKF AB savo sprendimu nutraukti gamybą šioje britų vietovėje atkreipė dėmesį į pavojingą slaptą tendenciją britų ekonomikoje, egzistuojančią neatsižvelgiant į artėjančias skyrybas su Europos Sąjunga (ES): šalies produktyvumą. O netikrumas dėl „Brexit“ paskatino įmonių atsargumą investuojant į automatizavimą, kuris galėtų sustiprinti gamybos našumą.

Šią problemą jau kurį laiką kėlė politikai, įmonių vadovai bei centrinio banko politikos formuotojai, bet dabar ji tapo dar aktualesnė. Britų premjerei Theresai May mėginant pasiekti pritarimo „Brexit“ susitarimui parlamente, verslovės bando numatyti ateitį už bendrosios Europos rinkos ribų ir susiduria su nelengvu pasirinkimu: modernizuotis ar išnykti.

Negalima teigti, kad šalis nepakankamai dirbtų. Palyginimui, Prancūzijos darbuotojai 2017 metais vidutiniškai darbavosi 10 proc. mažiau valandų, o pagamino daug didesnes apimtis.

Tokios naujienos tik sustiprina panašių įmonių ar grupių prislėgtas nuotaikas. SKF patvirtino savo planus uždaryti „Stonehouse“ gamyklą ir perkelti gamybą į Italiją ir Prancūziją, kur bendrovė „galėtų efektyviau panaudoti modernesnius įrengimus ir gamybos technologijas“.

Duomenys, kuriuos surinko Tarptautinė robotikos federacija, pramonės grupė, ginanti automatinės įrangos panaudojimą gamyboje, rodo, kad Jungtinė Karalystė (JK) šiuo klausimu atsilieka.

Pagal vadinamojo „robotų tankio“ rodiklį – automatizuotų įrengimų skaičių 10 000 darbuotojų, – šalis užima 22 vietą pasaulyje, – kaip tik patį viduriuką. Vokietija reitinge užima trečią poziciją, ir čia ryškėja iššūkių, laukiančių ambicingų „Brexit“ šalininkų, mastas siekiant pagerinti pasaulinę JK poziciją.

Tokio šalies trūkumo žalą galima įžvelgti šalies produktyvumo apskaitoje, sakė Ramas Ramamoorthy‘is, Edinburgo robotikos centro docentas.

„Jeigu Jungtinė Karalystė nori būti konkurencinga su kitomis sau lygiomis valstybėmis, kurios investuoja į šiuolaikines technologijas, tuomet mes privalome taip pat tą daryti, – kalbėjo jis. – Mes nesame priėję tą ribą, už kurios nėra kelio atgal, bet norint pasiekti esminių pokyčių, prireiks ilgalaikių pastangų, to nepasieksi per naktį.“

Jungtinė Karalystė pagal per valandą pagaminamos produkcijos augimą užima vieną iš silpniausių pozicijų tarp Didžiojo septyneto (G7) šalių. 2010–2015 m. laikotarpiu šis rodiklis per metus kilstelėdavo viso labo 0,2 proc., smarkiai atsilikdamas nuo vidutinio 2,4 proc.; smarkiai ji atsilieka ir nuo Prancūzijos bei Vokietijos pasiekto lygio. Visa tai kelia nemažą susirūpinimą, nes konsultacinės įmonės „McKinsey“ paskaičiavimais, maždaug 90 proc. būsimo ekonominio augimo užtikrins didesnis produktyvumas, siekiant neatsilikti nuo istorinių augimo tempų.

„Tam tikros žalos neatitaisysi, net jeigu Jungtinė Karalystė ir liktų Europos Sąjungoje. Skirtumas tarp iki „Brexit“ referendumo prognozuojamo galimo BVP prieaugio ir dabartinio mūsų BVP augimo įvertinimo sudaro 1,4 proc. Mūsų nuomone, tokį skirtumą nemaža dalimi lemia „Brexit“, kaip ir nepaliaujamai silpnas produktyvumas.“

Iš dalies tai galima paaiškinti lankstesne Jungtinės Karalystės darbo rinka. Po pasaulinės finansų krizės JK bendrovės ir toliau aktyviai samdė darbo jėgą, naudodamosi galimybėmis lengvai prieiti prie milijoninės pigios darbo jėgos iš skurdesnių ES rytinių narių, tokių kai Lenkija.

Tokia įvykių eiga ne tik sukėlė investicijomis silpną atsigavimą, kai į tokias sritis kaip įrengimai buvo skiriama vis mažiau išlaidų, bet ir galimai netvarų atsigavimą, jeigu Th. May vyriausybei galiausiai pasiseks pasiekti savo „Brexit“ tikslą apribojant darbuotojų, norinčių apsigyventi Jungtinėje Karalystėje, laisvę.

„Brexit“ šalininkai tvirtina, kad produktyvumas, pasitraukus iš ES, gali pagerėti, nes bendrovės nebegalės pasikliauti pigia darbo jėga ir bus priverstos investuoti į robotiką ir išmanesnes technologijas.

„Produktyvumas greičiausiai vis dar išliks svarbiausiu klausimu vidutiniu laikotarpiu, – sakė „UBS Wealth Management“ ekonomistas. – Būtent ties šia sritimi turėtų susitelkti vyriausybės ir pramonės politika, jeigu Jungtinei Karalystei teks įveikti kai kuriuos galimai neigiamus JK pasitraukimo iš ES padarinius.“

Šalies ekonomika rizikuoja ne tik darbo jėga. Užsienio kapitalo įmonių produktyvumas vidutiniškai dvigubai didesnis nei į vidaus rinką orientuotų įmonių. Tuo pabrėžiama atvirumo prekybai ir užsienio investicijoms svarba, atkreipia dėmesį Anglijos centrinio banko vyriausiasis ekonomistas Andy Haldane‘as.

Anglijos centrinis bankas sumažino verslo investicijų 2018 m. prognozes iki nulinio lygio. A. Haldane‘as tokį bendrovių žingsnį sulygino su paprasčiausiu „pauzės mygtuko“ paspaudimu.

Nors nauja pradžia galbūt ir yra impulsas, kurio taip reikia įmonėms ir vyriausybei, teigia Benjaminas Craigas, kuris tarptautinėje verslo veiklos konsultacinėje įmonėje „Ayming“ specializuojasi mokesčių, susijusių su moksliniais tyrimais ir plėtra, srityje.

„Mes atsiliekame nuo savo pagrindinių varžovių, Prancūzijos bei Vokietijos, – tai išties pavojinga pozicija prieš „Brexit“, jeigu norime išlikti konkurencinga ekonomika, – sakė jis. – Tačiau, po „Brexit“ mes, tikėtina, išvysime pertvarkų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (angl. Research and development, R&D) sferoje, nes įgausime daugiau savarankiškumo.

Kad ir kas nutiktų, gamyklai „Stonehouse“, regis, jau per vėlu. Ketvirtąjį praėjusio šimtmečio dešimtmetį, taip pat Antrojo pasaulinio karo metu gamyklos produkcija buvo itin pakalusi. Dabar, jos pagrindinis klientas, „Rolls Royce“ palaipsniui atsisako „Stonehouse“ rutulinių guolių, pirmenybę suteikdami kitoms SKF gamybos įmonėms – šiuolaikiškesnėms ir lankstesnėms italų bei prancūzų gamykloms.

SKF savo strategija siekia konsoliduoti maždaug 80 proc. pasaulinių gamybos platformų, ir „Brexit“ čia dėl to nekaltas, sakė SKF atstovas Theo Kjellbergas. Bendrovė šių metų sausio 21 d. atidarė visiškai automatizuotą gamybos liniją Valansjene, Prancūzijoje, kurioje bus gaminamos detalės lėktuvų variklių gamintojai „Safran“.

„Stonehouse“ gamyklos darbuotojai jau senokai nerimavo dėl savo padėties, sakė „Unite“ darbo profsąjungos regiono pareigūnas Nickas Bailey‘is. „Jie teigia, kad didelė dalis įrangos bei prietaisų yra pasenę, – sakė jis. – Be investicijų, kaip įmanoma pritraukti naujų užsakymų?“

Anot N. Bailey‘io, per derybas su personalu dėl planų uždaryti gamyklą SKF vadovai pranešė, kad darbo krūvis sumažės 40 proc. „Čia tas pats kaip palikti augalus saulėje vysti“, – pridūrė profsąjungos atstovas.