„Bloomberg News“ surinkti duomenys rodo, kad automobilių gamintojai per ateinančius metus atsisakys daugiau nei 80 000 darbo vietų. Nors darbo vietos ypač drastiškai mažinamos Vokietijoje, JAV ir Jungtinėje Karalystėje, sparčiau augančios ekonomikos taip pat nėra atsparios – automobilių gamintojai operacijų mastą mažina ir ten.
Vokietijos kompanijos prisijungė prie „General Motors Co.“, „Ford Motor Co.“ ir „Nissan Motor Co.“, kurios per pastaruosius metus patyrė didelių permainų. Pramonė susiduria su sunkumais, nes dėl prekybos įtampos ir tarifų auga kaštai ir slopinamos investicijos, o gamintojams tenka iš naujo įvertinti savo darbo jėgą elektrifikacijos, autonominio vairavimo ir pavežėjimo paslaugų eroje.
Pasaulinė automobilių pramonė šiemet pagamins 88,8 milijonus automobilių ir lengvųjų sunkvežimių, t. y. beveik 6 proc. mažiau nei prieš metus, prognozuoja tyrimų bendrovė „IHS Markit“.
Personalo mažinimas taip pat vykdomas Kinijoje, kurioje dirba daugiausiai žmonių visoje pramonėje ir kuri išgyvena pardavimų nuosmukį. Elektrinių transporto priemonių startuolis „NIO Inc.“, praradęs milijardus dolerių ir stebėjęs, kaip Niujorko biržoje krenta jo akcijos, rugsėjo pabaigoje atleido maždaug 20 proc. darbuotojų, panaikindamas daugiau kaip 2000 darbo vietų.
„Dėl nepaliaujamo pasaulinių rinkų lėtėjimo ir toliau mažės automobilių gamintojų maržos ir pajamos, kurias jau paveikė išaugusios MTEP išlaidos autonominio vairavimo technologijoms, – pažymi „Bloomberg Intelligence“ analitikė Gillian Davis. – Daugelis automobilių gamintojų dabar orientuojasi į kaštų taupymą, kad užkirstų kelią tolesniam maržų mažėjimui.“
„Nissan“, vienas elektrifikacijos pionierių, vis dar neatsigaunantis po buvusio prezidento Carloso Ghosno arešto praėjusiais metais, irgi nebuvo pagailėtas.
Darbuotojai iš įvairių gamyklų sukilo prieš darbo vietų naikinimą. Šį rudenį daugiau kaip 46 000 JAV „GM“ darbuotojų surengė 40 dienų streiką – ilgiausią per beveik pusę amžiaus, tačiau sugebėjo įtikinti kompaniją išsaugoti tik vieną iš keturių Amerikos gamyklų, kurias buvo suplanuota uždaryti prieš metus.
Lapkričio 22 d. maždaug 15 000 žmonių išėjo į gatves protestuodami prieš darbo vietų mažinimą ir gamyklų uždarymą Štutgarte – Vokietijos mieste, kuriame įsikūrusios pasaulinės „Daimler“ ir „Porsche“ būstinės ir automobilių dalių tiekėjas „Robert Bosch GmbH“.
Protestuotojai, susirinkę istorinėje Štutgarto Pilies aikštėje, ryšėjo raudonus šalikus, pūtė švilpukus ir mojavo raudonomis vėliavomis, palaikydami galingą Vokietijos profesinę sąjungą „IG Metall“, kuri ir organizavo demonstracijas. Aukščiausi sąjungos pareigūnai, atstovaujantys „Mercedes-Benz“, „Audi“ ir kitų gamyklų darbuotojams, teigia, kad kompanijos naudojasi perėjimu prie elektromobilių kaip patogiu pasiteisinimu, kad galėtų panaikinti daugiau darbo vietų ir padidinti pelną.
„Mes neleisime atimti iš mūsų darbo vietų vien todėl, kad kai kurie vadovai neatliko namų darbų“, – kalbėdamas miniai pabrėžė Romanas Zitzelsbergeris, „IG Metall“ regiono vadovas Badeno-Viurtembergo žemėje ir darbininkų atstovas „Daimler“ stebėtojų taryboje.
Susirūpinimas dėl darbo vietų pasirodė pagrįstas. „Audi“ po savaitės pranešė, kad iki 2025 m. Vokietijoje panaikins 9500 pozicijų, nes motininė kompanija „Volkswagen AG“ ruošiasi brangiai kainuosiančiam perėjimui prie elektrinių transporto priemonių. „Daimler“ paskelbė planus atsisakyti daugiau nei 10 000 darbuotojų visame pasaulyje.
Jei tai būtų šalis, automobilių pramonė būtų šeštoji pagal dydį pasaulio ekonomika, teigia įdarbinimo įmonė „Fircroft“. Vien tik Vokietijoje, įskaičiavus užsienio gamintojų vietines operacijas, ateinančiais metais gali kilti pavojus maždaug 150 000 darbo vietų, prognozuoja netoli Kelno įsikūręs Automobilių pramonės valdymo centras.
Debesys virš JAV automobilių gamintojų galvų ėmė telktis praėjusiais metais, kai „Ford“ atskleidė planus pradėti kelerius metus truksiančią ir 11 milijardų dolerių kainuosiančią restruktūrizaciją. Nuo to laiko kompanija paskelbė daugybę tarpusavyje nesusijusių pranešimų, panaikino maždaug 10 proc. etatų visame pasaulyje ir uždarė šešias gamyklas: tris Rusijoje ir po vieną JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje. Iš maždaug 17 000 darbo vietų, kurių atsisako „Ford“, 12 000 bus panaikinta Europoje.
Kai šią vasarą prasidėjo derybos, Jungtinės automobilių pramonės darbuotojų sąjungos perspektyvos atrodė gana miglotos. Lėtėjant transporto priemonių paklausai, visoje šalyje mažėjo ir gamyba: „Nissan“ trumpino pamainas savo sunkvežimių ir furgonų gamykloje Misisipėje, „Fiat Chrysler Automobiles NV“ savo „Jeep Cherokee“ visureigių gamykloje Ilinojuje, o „Honda“ – Ohajo gamykloje, kurioje daugiausia gaminami sedanai „Accord“. Darbininkai bijo, kad įkraunami automobiliai, kurie turi mažiau dalių ir reikalauja mažiau triūso surenkant, pasmerks jų darbus pražūčiai.
Galiausiai profsąjunga pranešė apie „GM“, „Ford“ ir „Fiat Chrysler“ įsipareigojimus per ateinančius ketverius metus investuoti beveik 23 milijardus dolerių į JAV gamyklas ir sukurti arba grąžinti daugiau nei 25 000 darbo vietų. Nors tai atrodo labai daug, bus matyti, ar šios išlaidos iš tiesų paskatins gamybą. Kompanijoms kainuoja milijardus dolerių pertvarkyti esamas gamyklas, kad jos galėtų gaminti naujus automobilius ir hibridines jėgos pavaras.
Profsąjunga taip pat patyrė tam tikrų nuostolių, iš kurių skaudžiausias – pralaimėta kova siekiant išsaugoti erdvią „GM“ automobilių gamyklą Lordstaune, Ohajo valstijoje. Gamykla, atidaryta 1966 m., tapo politinių žaidimų lauku, kai kompanija paskelbė, kad kovo mėnesį nutrauks „Chevrolet Cruze“ sedanų gamybą.
Prezidentas Donaldas Trumpas dar prieš pusantrų metų savo rėmėjus paragino neparduoti namų, patikindamas, kad jo administracija sugrąžins prarastas darbo vietas. Praėjusį mėnesį „GM“ visą kompleksą pardavė elektrinių sunkvežimių startuoliui „Lordstown Motors Corp.“.
Scottui Brubakeriui „GM“ pasitraukimas iš Lordstauno gamyklos gali reikšti pasitraukimą iš automobilių pramonės su bilietu į vieną pusę. Automobilių pardavėjas jį perkėlė į savo sportinių automobilių „Corvette“ gamyklą Bauling Grino mieste Kentukyje, o tai reiškia, kad vyrui teks palikti Ohajo fermą, kurią prižiūri jau keturios jo šeimos kartos.
Nebeveikianti gamykla jam paliko dvi galimybes: gyventi kemperyje Bauling Grine ir savaitgaliais važinėti namo arba paimti 75 000 dolerių išeitinės čekį iš „GM“ ir susirasti naują darbą netoli Lordstauno. Jis jau gavo pasiūlymą dirbti įmonėje, kuri sutvarko žemę prieš pradedant statybas, tačiau ten gautų 5 doleriais už valandą mažiau, nei gaudavo „GM“ – vyras sako, kad tai jam kainuotų pensiją. „Lordstown Motors“ vis dar renka pinigus savo elektriniams sunkvežimiams, ir S. Brubakeris nėra tikras, ar startuoliui pavyks.
„Įsidarbinau „GM“ dėl gero atlyginimo ir priedų, – prisipažįsta S. Brubakeris. – Tai, ką darėme gamykloje, darėme sėkmingai, bet „GM“ vis tiek mūsų atsisakė.“