„Deutsche Bank AG“, „Goldman Sachs Group Inc.“ ir „Rothschild & Co.“ – vieni iš tų, kurie planuoja atsigriebti didžiausioje Europos ekonomikoje. Kai kurie lenda prie šalies pramonės stuburo, žinomo kaip „Mittelstand“, ir tikisi, kad senstantys savininkai sumanys parduoti savo verslus. Kiti viliasi, kad norint perkelti lėšas iš neigiamo pajamingumo sąskaitų prireiks ištisos konsultantų armijos.
Kol pasaulyje vyksta prekybos karai, visi šie bankai veržiasi tvarkyti viršutinių 1 proc. ir 0,1 proc. klestinčius piniginius ir verslo reikalus. Kiti karštieji turto taškai yra Brazilija, Kinija, Dubajus, Kalifornija ir Singapūras, tačiau išskirtinis dėmesys Vokietijai kai kuriuos pramonės ekspertus stebina – ir ne tik dėl sulėtėjusio šalies augimo.
Privati bankininkystė Vokietijoje jau ir taip nepaprastai konkurencinga: čia veikia apie 1500 firmų. Maža to, užsienio institucijos ne kartą mėgino, bet taip ir nesugebėjo prasibrauti į vietinę rinką.
„Per daug bankų investuoja į Vokietijos privačią bankininkystę, – sako Hansas-Juergenas Walteris, „Deloitte Germany“ finansinių paslaugų vadovas. – Kai kurie turto valdytojai tiesiog dings.“
Bankininkai konkurenciją pripažįsta, tačiau vis tiek nori atsiriekti didesnį gabalą šalies, kurioje yra 6800 žmonių, vertų mažiausiai 50 milijonų dolerių. Tai trečias pagal dydį skaičius pasaulyje po JAV ir Kinijos, teigiama naujausioje „Credit Suisse Group AG“ turto ataskaitoje.
Per pastaruosius metus „BNP Paribas“ į komandą priėmė 90 naujų žmonių, teigia banko pasaulinio turto valdymo vadovas Vincentas Lecomte. Pagrindinis iššūkis – pritraukti kompanijų savininkus, remiantis santykiais, užmegztais per „BNP Paribas“ investicinį banką ir nekilnojamojo turto padalinį.
„JPMorgan“ pernai padidino vietinio padalinio darbuotojų skaičių ir planuoja samdyti dar daugiau žmonių, kaip ir „Rothschild“, kuris 2018 m. savo privataus turto padalinį papildė devyniais darbuotojais.
„Didesnis Vokietijos rinkos dalyvių skaičius turėtų reikšti daugiau profesionalių paslaugų visiems klientams“, – elektroniniame laiške pažymėjo Claudio de Sanctis, „Deutsche Bank“ turto valdymo vadovas Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje.
Kai kurioms firmoms, įskaitant „Deutsche Bank“ ir „Goldman“, šis žingsnis yra dalis platesnio plano nukreipti verslą prie stabilesnių ir labiau nuspėjamų pajamų šaltinių.
Keli skolintojai Vokietijoje taip pat paskelbė, kad imsis aktyvesnių veiksmų, siekdami paraginti klientus perkelti pinigus iš taupomųjų sąskaitų – kurios bankams neapsimoka dėl Europos centrinio banko nustatytų neigiamų palūkanų normų – į turtą, kuriam tradiciškai taikomos valdymo paslaugos, kaip antai privataus kapitalo ar rizikos draudimo fondus.
Savo optimizmą bankai grindžia augančia gerove tokiuose miestuose kaip Miunchenas ir Štutgartas – tuo metu, kai šalies ekonomiką purto prekybos įtampa ir mažėjantis pasitikėjimas.
Hamburge, kur naujutėlis plieno ir stiklo statinys – koncertų salė – liudija augančius miesto turtus, gyvena mažiausiai penki iš 30 turtingiausių vokiečių, tarp jų ir Michaelis Otto, skelbia „Bloomberg“ milijardierių indeksas. Mieste plečiasi „Vontobel Holding AG“ ir „BNP Paribas“, o vietinės kompanijos „Frankfurter Bankgesellschaft AG“ ir „Feri AG“ neseniai atidarė naujus biurus.
Negana to, Vokietijos piniguočių likvidusis turtas – dalis, kurią jie gali patikėti profesionaliems pinigų valdytojams – 2022 metais sieks 1,4 trilijono eurų, lyginant su 1,2 trilijono eurų prieš dvejus metus, praneša konsultacijų įmonė „Zeb“.
Vis dar netrūksta skepticizmo dėl to, kiek Vokietijos privačių bankininkų gaus naudos iš šio augimo. Dėl konkurencijos ir žemų palūkanų normų maržos jau dabar yra gerokai mažesnės nei kaimyninėse šalyse.
Be to, Vokietijos ekonomika traukiasi, veikiama visuotinio nuosmukio ir suirutės automobilių pramonėje. Nors ekonomistai metų pabaigoje tikisi nedidelio pakilimo, trečiajame ketvirtyje šalis veikiausiai išgyvens nuosmukį.
„Turto valdymo maržos nėra tvarios, – pažymi „Zeb“ partneris Axelis Sarnitzas. – Ši pramonė nėra atspari orų permainoms.“