Po to, kai daugiau nei prieš trejus metus buvo atsisakyta maršruto Paryžius–Nica, jo atnaujinimas yra dalis ambicingo plano atgaivinti naktinius traukinius visoje Europoje, išmainant trumpojo nuotolio skrydžius į ilgesnes ir ekologiškesnes naktines keliones geležinkeliu. Nepaisant pastarojo meto pažangos greitųjų traukinių ir hipergarsinių lėktuvų srityje, Prancūzija ne vienintelė investuoja į šią lėtesnę keliavimo formą.
Gegužę pradėjo veikti ir Austrijos miegamasis traukinys „Nightjet“, kursuojantis iš Vienos į Amsterdamą; kitais metais olandų startuolis „European Sleeper“ planuoja pristatyti naujus naktinius traukinius, kurie sujungs Amsterdamą, Berlyną, Briuselį ir Prahą. O tada dar yra ilgametis daugelio Vakarų Europos nacionalinių geležinkelių kompanijų bendradarbiavimas, siekiant naktiniais traukiniais sujungti didžiuosius žemyno miestus, įskaitant Barseloną, Berlyną, Paryžių ir Vieną.
Šios kolektyvinės pastangos – kertinis akmuo 2019 m. Europos žaliojoje sutartyje, kuria siekiama visame žemyne 90 proc. sumažinti transporto emisijas, iki 2050 m. pasiekiant anglies dvideginio neutralumą platesniu mastu.
Remiantis Europos Komisijos pateiktais skaičiais, transportas sukuria 25 proc. visų Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų teršalų. Kelionės automobiliais sudaro beveik tris ketvirtadalius, o aviacija ir jūrų transportas – likusią dalį. Geležinkelis, mažiausiai anglies dioksido į aplinką išskirianti transporto rūšis, sudaro vos 0,4 proc. teršalų. Tai paaiškina, kodėl Europos Komisija geležinkelių infrastruktūrai visame bloke skyrė 5,8 mlrd. eurų ir 2021-uosius paskelbė „Europos geležinkelių metais“.
Keliautojams tai ne tik ekologiškesnis būdas pamatyti Europą. Geležinkelių entuziastas Pascalis Dauboinas, kuris nuo 2016 m. kartu su kolektyvu „Oui au Train de Nuit“ („TAIP naktiniam traukiniui“) ragina Prancūziją grąžinti naktinius traukinius, giria prabudimo patekant ir leidžiantis saulei malonumus. „Man patinka jausti ir matyti, kaip pro šalį lekia kraštovaizdis, lįsti į tunelius, žinant, kad kertu kalnus, ir jausti geografiją naktiniame traukinyje“, – vardija P. Dauboinas.
Ekologijos kaina
Kai Europos Komisija 2021-uosius paskyrė geležinkelių garbei, ji nesitikėjo, kad proga sutaps su pandemija. Pagrindinė kampanijos dalis turėtų startuoti rugsėjį: „Connecting Europe Express“ traukinys, važiuojantis žiediniu maršrutu nuo Lisabonos iki Paryžiaus, sustos 70-yje miestų 26-iose šalyse, kad pareklamuotų traukinių privalumus tiek poilsinėms, tiek verslo kelionėms.
„Šiuo metu geležinkeliai sulaukia precedento neturinčios politinės paramos, – teigia Kevinas Smithas, Jungtinės Karalystės leidinio „International Railway Journal“ vyriausiasis redaktorius. – Politikai iš tiesų bando pagerinti infrastruktūrą, pasiūlyti geresnes paslaugas ir paleisti daugiau traukinių. Vartotojai seks iš paskos.“
Tačiau vyriausybės, siekdamos išgręžti paklausą, negalės pasikliauti vien moraliniais imperatyvais. „Kelionės geležinkeliu turės pasiūlyti konkurencingą kainą, o šiuo metu tai yra tikras iššūkis“, – sako K. Smithas. Kadangi eksploatacinės išlaidos išties aukštos, – naktiniai traukiniai gabena mažiau keleivių ir teikia papildomas paslaugas, tokias kaip lovų klojimas ir skalbimas, – bilietai į abi puses miegamuoju traukiniu Paryžius–Nica kainuoja nuo 218 eurų, tuo tarpu skrydis kainuotų perpus mažiau.
Vis dėlto, pasak P. Dauboino, konkurencingesnes kainas turėtų siūlyti ne geležinkelio kompanijos, bet oro linijos: lėktuvų bilietai turėtų kainuoti „panašiai“.
„Kai kelionės kaina atspindės tikrąsias aplinkosaugos išlaidas ir bilietai pabrangs, žmonės automatiškai mažiau skraidys“, – teigia jis.
Pandeminiai saugumo reikalavimai
Antrąjį 2020 m. ketvirtį keliautojai masiškai atsisveikino su geležinkeliais: Prancūzijoje keleivių skaičius, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 78 proc., kai oro transportas visoje Europoje patyrė 51 proc. nuostolių. Vis dėlto pasirodo, kad traukiniai, jei kalbame apie „Covid-19“, kelia ne didesnę riziką nei lėktuvai.
Praėjusią vasarą žurnale „Clinical Infectious Diseases“ paskelbtas tyrimas atskleidė, jog „Covid“ perdavimo rizika traukiniuose buvo statistiškai nereikšminga. Užsikrėsti koronavirusu nuo sergančio asmens traukinyje buvo 0,2–0,4 proc., taigi panaši arba mažesnė nei lėktuve, pažymėjo pagrindinis tyrėjas Shengjie Lai iš Sautamptono universiteto.
Europoje, kaip ir JAV, traukiniai taip pat reklamuoja oro filtravimo sistemas, galinčias keistis oro srautą net 20 kartų per valandą. Privačios kupė taip pat populiarios; naktiniame traukinyje Paryžius–Nica galima užsisakyti visą keturių ar šešių lovų kupė.
Ateinantis dešimtmetis
Vyriausybės ragins vartotojus rinktis geležinkelių keliones kur kas ilgiau nei tik šiais metais. Balandžio mėnesį Prancūzija patvirtino įstatymą, draudžiantį trumpųjų nuotolių vidaus skrydžius, visam laikui nutraukiant komercinių skrydžių pasirinkimo galimybes tarp miestų, kuriuos per 2,5 valandos ar trumpiau galima sujungti geležinkeliu – pavyzdžiui, tarp Paryžiaus ir Bordo ar Nanto.
Dėl patogumų kyla tam tikrų kompromisų. Naujajame maršrute Paryžius–Nica nėra dušų ir belaidžio interneto. Tačiau keliautojams padalijami rinkiniai, kuriuose yra ausų kištukai, akių kaukės ir drėgnos servetėlės – nesvarbu, ar jie nakvos paprastose atlošiamose sėdynėse, ar į dviaukštes lovas panašiuose gultuose.
Standartas pakils kitais metais, kai Austrijos nacionalinis geležinkelis ÖBB paleis naujos kartos „Nightjet“ traukinius. Juose bus jutikliniai ekranai, darbastaliai, ambientinis apšvietimas, įkrovimo taškai, o prabangiuose kupė – ir vonios kambariai su tualetais ir dušais, taigi beveik kaip verslo klasės lėktuvo salone.
O kol kas privačios kompanijos bando užpildyti prabangos klasės vartotojų jaučiamą komforto stygių. Svetingumo grupė „Belmond Ltd.“ pranešė, kad 2019-ieji buvo rekordiniai metai prašmatnioms geležinkelių kelionėms penkių žvaigždučių „Venice Simplon-Orient-Express“ traukiniu. Kitais metais bus pridėta naujų įlaipinimo taškų „Grand European Tour“ maršrutuose, apimančiuose Amsterdamą, Briuselį, Florenciją ir Romą.
Dar viena naujiena – trys įspūdingi liukso numeriai su privačiais marmuriniais vonios kambariais su dušais, šildomomis grindimis, art deco apdaila ir lakuotu medžiu apmuštomis sienomis: visa tai galima bus užsisakyti vienos nakties kelionei tarp tokių miestų kaip Roma ir Paryžius, už kurią paklosite nuo 6200 svarų sterlingų asmeniui.
„Tai jau ne tik nukakimas iš taško A į tašką B, bet ir mėgavimasis kelione bei pakeleivių draugija, – teigia Gary Franklinas, „Belmond“ traukinių ir kruizų viceprezidentas. – Ir manau, kad tai bus dar svarbiau per ateinančius porą metų, po to, kai visi izoliuoti sėdėjome karantine.“