Šiuo metu Baltijos regiono miestas, Vilnius, pats ruošiasi galimai realiai branduolinei katastrofai. Lietuvos sostinė yra vos 40 km nuo Astrave, Baltarusijoje, statomos atominės elektrinės. Po serijos incidentų statybų metu – ir pastangų juos nuslėpti – daugeliui Rusijos statoma Astravo jėgainė atrodo nesaugi.
Vyriausybė žada už 900 tūkst. eurų pirkti jodo tablečių, skirtų apsisaugoti nuo radiacijos, kuri galimai paveiktų trečdalį Lietuvos gyventojų (2,8 mln.). Visos šalies mastu bus organizuojamos pratybos, per kurias bus patikrinta, kiek yra pasirengta sunkiai įsivaizduojamam, neįtikimam scenarijui.
„Visa, ką matėte miniseriale „Černobylis“, persikels į realybę: sirenos, gelbėtojai, sraigtasparniai“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos, organizuojančios pratybas, viršininkas Edgaras Geda. – Žmonės vis dar pamena Černobylį. Nemažai mūsų giminių, tarp jų ir mano dėdės, buvo išsiųsti į gelbėjimo misijas, tad turime tiesioginės patirties. Mes nespėliosime, ar katastrofa galėtų įvykti, mes jai ruošiamės.“
Keturių dienų pratybos, per kurias imituojant nelaimę Baltarusijos Astravo elektrinėje planuojama mokytis evakuoti gyventojus, prasidės spalio 1 dieną, jos vyks pagal Černobylio tipo scenarijų. Staugs sirenos, įspėjamieji pranešimai bus išsiųsti į visus mobiliuosius telefonus, o nacionalinis transliuotojas teiks visą būtiną informaciją. Kai kuriose teritorijose gelbėtojai ir kariškiai atliks evakuaciją. Kitur savanoriai, įsijautę į aukos vaidmenį, bus registruojami, numaudomi, aprūpinami švariais drabužiais, tada nugabenami į saugias vietoves, kur jų lauks medicininiai tyrimai, maistas.
Astravo atominės elektrinės saugumas kelia didelį susirūpinimą. Nuo 2012 metų atominės elektrinės statybos pradžios Astrave jau žuvo mažiausiai trys darbininkai. Lietuva nerimauja dėk skaidrumo, nes keletas incidentų iš pradžių buvo slepiami, įskaitant ir tą atvejį, kai reaktoriaus įrengimo bandymų metu iš dviejų-keturių metrų aukščio ant žemės nukrito 330 tonų sveriantis jo korpusas.
2400 megavatų branduolinės jėgainės du reaktorius stato Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom Corp.“ įmonė „Atomstroieksport“. „Rosatom“ vykdo projektus ir Turkijoje, Kinijoje bei Suomijoje. Tai ta pati bendrovė, kuri prižiūrėjo rugpjūčio 8 dieną nepavykusį rusiškos raketos bandymą, per kurį žuvo penki mokslininkai. Radiacijos lygis šoktelėjo Baltojoje jūroje netoli šiaurės poliarinio rato.
Rusija dengia didžiąją dalį Astravo atominės elektrinės kainos, siekiančios 11 milijardų JAV dolerių, per paskolas, ir ji bus vienintelė kuro tiekėja. Lietuva, kitados priklausiusi Sovietų Sąjungai ir valdyta iš Maskvos, atsisako pirkti elektrą iš Astravo AE ir ragina savo kaimynes taip pat susilaikyti nuo pirkimų.
Kai kuriems Vilniaus gyventojams prisiminimai apie sprogimą, įvykusį Černobylio reaktoriuje Ukrainoje daugiau nei prieš trisdešimt metų, vis dar labai gyvi.
„Aiškiausiai prisimenu tą dieną, kai įvyko sprogimas Černobylyje, ir man labai neramu, – kalbėjo Ona Rimkienė, buvusi slaugytoja, dabar pensininkė. – Atominės jėgainės apskritai kelia baimę, bet dabar baimė dar didesnė, kai jėgainė šitaip arti.“
Iki spalio 1 dienos į Astravą jau žadama atgabenti branduolinį kurą. Baltarusija neigia bet kokias problemas, susijusias su saugumu. Net jei ir taip, šalis ignoravo tarptautines rekomendacijas po 2011 metų Fukušimos nelaimės, kuriose buvo rekomenduojama nestatyti atominių jėgainių 100 kilometrų spinduliu nuo didžiųjų miestų.
Lietuva jau seniai skundžiasi Europai dėl šios grėsmės – pirmiausia dėl to, jog Astravo jėgainės aikštelė patenka į padidintos seisminės rizikos teritoriją.
„Vokietija palaiko Lietuvos rūpestį dėl Astravo AE saugumo ir siekį užtikrinti aukštesnius saugumo reikalavimus“, – rugpjūtį per spaudos konferenciją Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai sakė Angela Merkel.
Kol kas Lietuva stebi radiacijos lygį palei Baltarusijos sieną ir upėje, tekančioje pro Astravą, iki pat Vilniaus. Nuotėkis gali užteršti geriamąjį vandenį, kurį vartoja 540 000 miesto gyventojų.
„Branduolinių avarijų tikimybė yra maža, – sakė Sandra Norbutaitė, Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėja. – Bet padariniai būtų katastrofiniai. Geriausia išeitis – būti pasirengusiems.“