Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslas – padidinti euroskeptikų bloką naujajame Europos Parlamente, kad šis silpnintų ES sanglaudą ir tarnautų Rusijos interesams.
Siekdama sumažinti šią grėsmę, šiais metais Europos Komisija daugiau nei dvigubai padidino savo išlaidas kovai su dezinformacija – iki 5 milijonų eurų, ir pasamdė dar daugiau analitikų, kurių darbas – sekti dezinformacijos srautus. Tačiau to nepakaks. Norėdama sustabdyti kenkėjišką Rusijos kampaniją, Europa turės atitinkamai parengti savo piliečius ir būti pasiruošusi imtis teisinių ir diplomatinių atsakomųjų priemonių.
Pamąstykime, prieš ką kovoja Europa. Vien tik Rusijos interneto tyrimų agentūra turi daugiau nei dvigubai didesnį biudžetą nei visos ES kovos su dezinformacija agentūros kartu sudėjus. Ir tai net neskaičiuojant tų 1,4 milijardo eurų, kuriuos Rusijos vyriausybė kasmet išleidžia RT ir kitoms žiniasklaidos priemonėms, kad sustiprintų Kremliaus propagandą.
Atsižvelgiant į Europos vyriausybių nesutarimus, kiek agresyviai reikėtų priešintis Rusijai, Komisija gali susidurti su sunkumais didindama kovai su dezinformacija skirtą finansavimą. Tačiau daugiau išteklių turėtų būti skiriama bent jau dviem ES institucijoms: Rytų Strateginės komunikacijos darbo grupei (angl. EU East StratCom Task Force) ir ES hibridinių grėsmių analizės ir informavimo vienetui (angl. EU Hybrid Fusion Cell), kurios seka suklastotas naujienas ir koordinuoja vyriausybių atsakymus į jas.
Komisija taip pat turėtų paraginti valstybes nares pasirašyti jau parengtą pasiūlymą sukurti visos Europos Greitojo įspėjimo sistemą, kuri atskleistų įtartiną socialinę žiniasklaidos veiklą artėjant rinkimams. Be to, ji turėtų taikyti spaudimą socialinės žiniasklaidos kompanijoms, kad šios pašalintų botų paskyras ir demaskuotų finansinius šaltinius, remiančius politinius skelbimus jų platformose.
Europos vyriausybės taip pat turėtų labiau pasistengti, kad padėtų savo piliečiams atskirti faktus nuo pramanų. Pavyzdžiui, jos galėtų remti faktų tikrinimo svetaines, tokias kaip lietuvių debunk.eu, kuri yra žurnalistų, pilietinės visuomenės grupių ir kariuomenės bendras projektas. Be to, jie galėtų stiprinti skaitmeninės žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą mokyklose – taip jau yra daroma Švedijoje. Estija, kurioje gyvena gausi rusakalbių mažuma, netgi įkūrė visuomeninį televizijos kanalą rusų kalba – kaip alternatyvą Kremliaus remiamai žiniasklaidai.
Tuo pačiu Europos lyderiai turėtų įspėti Rusiją, kad atakos turės neišvengiamų pasekmių – įskaitant nuobaudas ir sankcijas, kokias JAV taiko tiek Rusijos rinkimų trikdytojų, tiek Kinijos korporacijų įsilaužėlių atžvilgiu. Pirmas žingsnis būtų paaiškinti, kad dabartinės ES sankcijos prieš Rusiją, nustatytos po 2014 m. Krymo aneksijos, bus automatiškai pratęstos, jei bus gauta įrodymų apie Rusijos kišimąsi. Tokiu atveju Vokietija taip pat turėtų atšaukti „Nord Stream 2“ dujotiekio statybas, mat šios tarnauja ne tiek Europos, kiek V. Putino interesams.
Nepriklausomai nuo ideologijos, visos ES vyriausybės turėtų būti suinteresuotos apsaugoti rinkimus nuo užsienio manipuliacijų. Labai svarbu dėti daugiau pastangų susekti Rusijos skleidžiamą šmeižtą ir sustiprinti europiečių informuotumą, tačiau taip pat būtina V. Putinui priminti, kad kišimasis į rinkimus – priešiška užsienio agresija, kurios ignoruoti negalima.