Kai visi vėl pradėsime judėti, didžiąją mobilumo dalį užtikrins elektra. Paskutinė naujiena: „Ford“, viena iš pagrindinių Amerikos automobilių kompanijų, trečiadienį išsikėlė tikslą iki 2030 m. pradėti gaminti vien elektrines transporto priemones (bent jau Europoje).
Pastaruoju metu daug galvojau apie tai, kaip atrodys smarkiai elektrifikuotas JAV keleivinių transporto priemonių kraštovaizdis – kalbu net ne apie pačias transporto priemones, bet apie jas aptarnaujančias degalines.
Šiuo metu JAV veikia daugiau kaip 106 000 degalinių – mažiau nei 1990-aisiais, daugiau nei pirmaisiais metais po pasaulinės finansų krizės ir maždaug tiek pat, kiek 2005 m.
Gyventojų užimtumo kreivė būtų pakankamai artima degalinių skaičiui, bent jau antrojo dešimtmečio viduryje. Bendras užimtumas nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos iki 2010 m. mažėjo, o po pasaulinės finansų krizės ėmė didėti – kaip tik tada išaugo ir degalinių skaičius. Darbuotojų skaičius vienoje degalinėje aukščiausią visų laikų rodiklį pasiekė 2019 m., kai vienoje degalinėje vidutiniškai dirbo lygiai devyni darbuotojai. Bendras užimtumas degalinėse 2020 m. pradžioje buvo tik šiek tiek mažesnis už dešimtojo dešimtmečio piką… o tada nutiko „Covid-19“. Užimtumas smuko, tačiau dar tebevykstant pandemijai greitai atsigavo.
Kas laukia degalinių darbuotojų, kai benzininius automobilius galiausiai išstums elektromobiliai? Norėdami atsakyti į šį klausimą, pažvelkime į Norvegiją (kaip tai daro Willas Ferrellas mano mėgstamoje „Super Bowl“ reklamoje).
Degalų, skirtų keleivinėms transporto priemonėms, pardavimai Norvegijoje pakilo iki aukščiausio taško. Visą dešimtmetį benzino pardavimai pastoviai mažėjo, tačiau bendri dyzelino ir benzino pardavimai 2017 m. pasiekė piką. Kadangi transporto priemonių elektrifikavimas šalyje vyksta sparčiu tempu, mažai tikėtina, kad šis rodiklis kada nors pasikeis. Norvegijos degalinių skaičius aukščiausią tašką taip pat pasiekė dar prieš kelerius metus.
Kiekvienas naujas Norvegijos elektromobilis prisideda prie degalų naudojimo degalinėse mažėjimo. Bet ar tai reiškia ir kitų degalinės naudojimo būdų mažėjimą? Vertės požiūriu, maisto ir bakalėjos prekių pardavimai Norvegijos degalinėse pasiekė aukščiausią tašką prieš pasaulinę finansų krizę, paskui sumažėjo ir galop vėl pakilo, o 2018 m. ėmė kristi.
Nepasakyčiau, kad tai absoliutus įrodymas, jog augantis elektrinių transporto priemonių skaičius daro įtaką Norvegijos degalinių verslui (atmetus kurą). Vienas mano kolega iš Norvegijos priminė, kad degalinės dažnai būna vieninteliai apsipirkimo taškai, kurie šalyje veikia naktį. Tas pats tinka ir JAV, kur daugiau nei 95 proc. degalinių darbuotojų ruošia maistą ar užsiima mažmenine prekyba.
Po dešimties metų mums gali nebereikėti tiek degalinių, kiek turime dabar, tik kurios iš jų užsidarys? Nemanau, kad užsidarys mažos miesto degalinės: jos dirba specialiai miestiečiams, neturintiems kitų pasirinkimo galimybių. Taip pat abejoju, kad užsidarys didžiosios greitkelių degalinės, aptarnaujančios ir sunkvežimius; vietoj miestiečių jos aptarnauja tolimųjų reisų vairuotojus, bet galėtų būti pritaikytos ir elektromobiliams. Įsivaizduoju, kad pirmiausia išnyks priemiesčių degalinės, aptarnaujančios gyventojus, turinčius apsčiai galimybių automobilį įkrauti namuose.
O kas nutiks, kai jos užsidarys? Norėdami atsakyti į šį klausimą, pažvelkime į Kanadą, kur senas degalines pertvarkyti norintys vystytojai už aplinkos valymą dažnai sumoka daugiau nei už pačią žemę.
Taigi, paversti degalinę mažmenine parduotuve, restoranu ar mokykla gali būti pernelyg brangu. Tačiau yra būdų, kaip sumažinti šias išlaidas, visų pirma – atsisakant naujų kasinėjimų ir nejudinant dirvožemio. Galbūt ne taip ir brangu degalinės vietoje atidaryti automatizuotą siuntų pristatymo centrą ir taip padėti patenkinti gyventojų poreikius, mat ateityje būsime vis labiau priklausomi nuo pristatymo.
Toks centras galėtų būti patraukli stotelė pakeliui namo – su nemokama automobilių stovėjimo aikštele ar netgi pro langelį paduodamu maistu išsinešimui. Patogioje vietoje įsikūręs priemiesčio magistralių nekilnojamasis turtas tikrai išsaugos vertę – nesvarbu, ar pro šalį važiuojantys automobiliai degins benziną, ar kaups elektronus.