Praėjo beveik 100 dienų nuo tada, kai Didžioji Britanija užbaigė atsiskyrimą nuo ES – ir beveik penkeri metai po referendumo balsavimo, – ir pamažu pradeda ryškėti aiškesnis sprendimo pasekmių vaizdas.
Duomenys rodo, kad skyrybos jau padarė neigiamą įtaką JK ekonomikai, nors jas iš esmės ir užgožė koronaviruso pandemija.
Daugeliui „Brexit“ padarinių prireiks daugiau laiko: kadangi Didžioji Britanija liko už ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos ribų, prekyba su bloku tapo suvaržyta, tačiau visa žalos apimtis nebus aiški tol, kol verslas galutinai neatsities po karantino.
Kai kurie prieš „Brexit“ pasisakiusios pusės teiginiai, arba „Baimės projektas“, kaip juos pavadino britų spauda, pasirodė išpūsti. Pažvelkime į tai, kaip vystosi „Brexit“, lyginant su girdėtomis prognozėmis.
Trumpalaikis smūgis
Ataskaitoje, paskelbtoje prieš 2016 m. referendumą, Iždas prognozavo, kad nubalsavus už išstojimą ir nedelsiant pradėjus 50-ojo straipsnio pasitraukimo procesą, nacionalinės pajamos per dvejus metus sumažės net 3,6 proc., bedarbiais liks dar 520 000 žmonių, o būsto kainos nukris 10 proc.
Taip nenutiko – jau vien todėl, kad vyriausybė 50-uoju straipsniu nesirėmė iki pat 2017 m. kovo. Iki 2018 m. birželio bendrasis vidaus produktas išaugo daugiau nei 3 proc., bedarbių skačius sumažėjo 280 000, o vidutinė būsto kaina pakilo daugiau nei 7 proc.
Tada atėjo „Covid“. BVP pernai susitraukė beveik 10 proc., ir tai buvo giliausias nuosmukis nuo 1709 m. Didžiųjų šalčių. Ekonomika tik iš dalies atsigavo po didžiulių nuostolių, patirtų per pirmąjį karantiną praėjusį pavasarį. Dėl jų Didžioji Britanija pagal produkcijos lygį nusmuko dar žemiau, nei buvo prieš pandemiją – labiau nei bet kuri kita iš Didžiojo septyneto narių.
Aukštesnės gyvenimo išlaidos
2016 m. balandį vyriausybė visiems JK namų ūkiams išsiuntinėjo lankstinuką, ragindama balsuoti už pasilikimą ES. Ji perspėjo, kad pasitraukus išaugs gyvenimo išlaidos, nes krentantis svaras pabrangins importą. (Maždaug pusė viso JK importo atvyksta iš ES.)
Ši prognozė pasirodė pranašiška. Per dvejus metus nuo referendumo svaras euro atžvilgiu nukrito net 18 proc. ir išlieka 12 proc. žemesnis nei „Brexit“ balsavimo dieną.
2017 m. lapkritį vartotojų kainų infliacija pasiekė aukščiausią lygį per pusšeštų metų – 3,1 proc., dėl to sumažėjo gyvenimo lygis. Beveik visus ateinančius dvejus metus ji viršijo Anglijos banko nustatytą 2 proc. tikslą. Tačiau vėliau infliacija visgi sumažėjo – dėl koronaviruso pandemijos.
Iždas prognozavo, kad jei JK išstotų iš ES ir sugebėtų sudaryti prekybos susitarimą su bloku, šalies ekonomika po 15 metų būtų 4,6–7,8 proc. mažesnė nei tuo atveju, jei ji būtų likusi ES.
Nors Didžioji Britanija oficialiai iš ES bendrosios rinkos išstojo mažiau nei prieš 100 dienų, Biudžeto atsakomybės biuras skaičiuoja, kad po „Brexit“ referendumo BVP jau nukrito 1,4 proc. Dabar tikimasi, kad BVP ilgalaikėje perspektyvoje bus 4 proc. mažesnis nei tuo atveju, jei Didžioji Britanija būtų likusi ES.
Danas Hansonas iš „Bloomberg Economics“ siūlo 3 proc. arba net 5 proc. prognozę, jei atsižvelgsime į papildomą vyriausybės imigracijos apribojimų poveikį.
Eksporto vargai
Vyriausybė teigė, kad pasitraukus iš ES įmonėms bus sunkiau eksportuoti prekes į bloką, o verslui grės didesnės išlaidos.
Šis perspėjimas pasirodė teisingas. JK įmonės, bandydamos gabenti prekes į ES, turi kovoti su papildomomis biurokratinėmis kliūtimis, tokiomis kaip eksporto sveikatos pažymėjimai. Sausį eksportas į žemyną lyginant su gruodžiu sumažėjo 41 proc.
Davidas Frostas, kuris derėjosi dėl „Brexit“ prekybos susitarimo su ES ir šiuo metu yra ministras, atsakingas už Didžiosios Britanijos santykius su bloku, dėl prekybos sumažėjimo apkaltino gruodžio mėnesio atsargų kaupimą ir koronaviruso karantiną. Pasak jo, vasario pradžioje prekyba atsigavo iki įprasto lygio. Duomenys, kurie tai patvirtins arba paneigs, bus paskelbti tik antradienį.
Sprunkantys finansai
Prieš referendumą daugelis Londono Sičio analitikų perspėjo, kad balsavimas išstoti iš ES gali sukelti nedarbo bangą. Buhalterinės apskaitos įmonė „PricewaterhouseCoopers“ prognozavo, kad finansinių paslaugų srityje bus prarasta net 100 000 darbo vietų.
Iš tiesų į ES persikėlė kur kas mažiau darbo vietų: remiantis konsultacijų firmos „EY“ duomenimis, kovo mėnesį buvo perkelta 7600 pozicijų. „PwC“ neatsakė į prašymą pakomentuoti.
Vis dėlto dar daugiau darbo vietų gali būti prarasta, jei Didžioji Britanija ir ES nesugebės pasiekti susitarimo, suteikiančio JK finansų firmoms plačią prieigą prie bendrosios rinkos, kurią jos prarado dėl „Brexit“.
Tuo tarpu Sitis praranda verslą. Beveik visa ES akcijų prekyba JK biržose – daugiau nei 6 milijardai eurų kasdienių sandorių – sausį persikėlė į bloką. O tokie bankininkystės gigantai kaip „JPMorgan Chase & Co.“ ir „Goldman Sachs Group Inc.“ šimtus milijardų eurų perkėlė į naujus ar išplėstus finansų centrus visame bloke.
O kaipgi NHS?
Kampanija už išstojimą pateikė mažiau konkrečių ir specifinių prognozių apie ekonominę „Brexit“ naudą, tačiau vienas ypatingas pasižadėjimas išsiskyrė iš kitų: įsipareigojimas kas savaitę pervesti 350 milijonų svarų, kuriuos JK siųsdavo ES, Nacionalinei sveikatos tarnybai (NHS).
Šis skaiius buvo per didelis, turint omenyje, kad Jungtinės Karalystės grynasis savaitinis įnašas į ES sudarė tik 250 milijonų svarų, jei įskaičiuosime Didžiosios Britanijos iš bloko gautą nuolaidą. Didelė dalis šios išmokos į JK sugrįždavo ir ES viešojo sektoriaus išlaidų forma.
2018 m. JK paskelbė planus nuo 2023 m. padidinti NHS išlaidas 394 milijonais svarų per savaitę. Tuometinė ministrė pirmininkė Theresa May teigė, kad šis padidinimas iš dalies būtų finansuojamas iš lėšų, kurios kitu atveju būtų atitekusios ES.
Tačiau JK kaip skyrybų susitarimo dalį per ateinančius septynerius metus vis tiek turės išsiųsti ES maždaug 20 milijardų svarų. Be to, prognozuojama,kad neigiamas „Brexit“ poveikis BVP ir mokesčių įplaukoms viršys bet kokias išstojus iš bloko sutaupytas išlaidas, teigia Fiskalinių tyrimų institutas.
Ilgalaikės prognozės?
Tikėtina, kad Didžiosios Britanijos sprendimo nutraukti ryšius su didžiausiu ir artimiausiu komerciniu partneriu tikroji kaina paaiškės tik po to, kai bus atšaukti koronaviruso apribojimai, o verslas sugrįš į įprastas vėžias. Diskusijos dar toli gražu nebaigtos.