Kone visą dešimtmetį šio regiono vyriausybės finansų pramonei taikė specialias rinkliavas, klibindamos vietines rinkas ir skatindamos žodinius vaidus tarp politikų ir bankininkų. Pirmasis toks mokestis Vengrijoje, įvestas 2011 m., padėjo perpus sumažinti didžiausio šalies skolintojo „OTP Bank Nyrt.“ vertę, o planuojamas „godumo mokestis“ Rumunijoje praėjusiais metais apvertė aukštyn kojomis akcijų biržą.
Taigi nenuostabu, kad ir Čekijos Respublikoje bankų akcijos ėmė kristi, kai ministras pirmininkas Andrejus Babisas balandžio mėnesį pranešė, jog ketina apsvarstyti naujo mokesčio įvedimą. Po valandos šį pranešimą jis ryžtingai paneigė. Užtai dabar jo planas įsteigti Nacionalinį plėtros fondą laimėjo pirminį bankų, kurie siekia išvengti tiesioginio turto mokesčio, pritarimą.
„Pastaruoju metu kalbos apie bankų mokestį sukėlė nemenką rezonansą, o mes norime to išvengti, – praėjusią savaitę interviu teigė pramonės ir prekybos ministras Karelas Havlicekas. – Norime įtikinti stipriausius žaidėjus, kurie klesti ir puikiai uždirba, kad jie turėtų prisidėti savanoriškai.“
Skolintojų apmokestinimas – politinis žaibolaidis šalyje, kuri didžiąją šio dešimtmečio dalį valdė vieną iš stabiliausių Europos ekonomikų. Dabar A. Babiso mažumų koalicijos partneriai socialdemokratai stengiasi jį įtikinti, jog reikia paspausti bankus labiau prisidėti prie valstybės iždo, kad vyriausybė galėtų padidinti išlaidas viešojo sektoriaus darbo užmokesčiams ir socialinėms pašalpoms.
K. Havliceko teigimu, siūlomas fondas kitais metais turėtų iš bankų ir kitų kompanijų surinkti dotacijas, kurių bendra suma svyruotų nuo 5 iki 10 milijardų kronų (216–432 mln. dolerių). Vėliau vyriausybė planuoja šį projektą padidinti iki 50 mlrd. kronų per privataus sektoriaus finansavimą, o pinigus skirti projektams.
Nors vyriausybė įnašų laukia kasmet, bankai juos vertina kaip savanoriškus ir teigia, kad šie pinigų pervedimai gali būti laikomi investicijomis. Vis dėlto prašoma kaina yra gerokai mažesnė už 14 milijardų kronų per metus, kuriuos iš bankininkų tikėjosi išgręžti socialdemokratai, įvesdami banko turto mokestį.
Šiuo metu vyksta diskusija tarp vyriausybės ir privačių kompanijų, kurios dalyvautų fonde, tačiau prognozuoti rezultatą dar per anksti, pareiškė Čekijos bankų asociacijos generalinis direktorius Pavelas Stepanekas. Pagrindinis dėmesys dabar sutelktas į tai, kaip naujoji priemonė derės su teisės aktais ir kokį turės statusą.
Didžiausi skolintojai – Čekijos „Societe Generale SA“, „Erste Group Bank AG“, „KBC Groep NV“ ir „UniCredit SpA“ – iš principo sutiko su tokio fondo steigimu ir praėjusį mėnesį patvirtino, kad yra pasirengę „investuoti“ milijardus kronų. Čekijos bankų asociacija pasiūlymą įvertino palankiai – kaip „pažangesnį ir inovatyvesnį“ už specialią rinkliavą.
Čekijos bankų akcijos šiuo metu laikosi prasčiau nei kitų europiečių. „Komercni Banka AS“, „Societe Generale“ padalinys, antradienį Prahoje nukrito 0,7 proc., o „Moneta Money Bank AS“ pakilo 0,5 proc.
Pasak K. Havliceko, iš viso šeši skolintojai ir dvi energetikos kompanijos, kurių jis neįvardijo, dalyvauja derybose dėl prisidėjimo prie fondo – kol kas abi šalys derina detales.
„Norėtume, kad pradinės dotacijos būtų kartojamos reguliariai, – teigė jis. – Tačiau, žinoma, kadangi jos yra savanoriškos, to reikalauti neįmanoma.“