Nors 26 trln. dolerių vertės parama, skirta krizei įveikti, ir vakcinų atsiradimas pakurstė greitesnį atsigavimą nei daugelis tikėjosi, lėtesnio ugdymo proceso, prarastų darbo vietų, pokarinei erai prilygstančio skolų masto ir didėjančios rasių, lyčių, kartų bei geografinių vietovių nelygybės palikimas įrėš ilgalaikius randus, didžioji jų dalis išvagos skurdžiausias šalis.
„Labai lengva po sunkių metų ar kelerių pajausti palengvėjimą ir patikėti, kad situacija grįžta į įprastas vėžes, – sakė Vellori Arthi iš Kalifornijos universiteto (Irvinas), tyrusi ilgalaikį ankstesnių krizių smūgį sveikatos sektoriui ir ekonomikai. – Bet daugelis padarinių, kaip rodo istorija, dažnai užtrunka dešimtmečius ir nėra lengvai įveikiami.“
Atsižvelgus į visus išvardytus veiksnius, bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis pernai buvo didžiausias nuo Didžiosios depresijos laikų. Šios krizės kaina buvo didžiulė – Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) vertinimu, 255 mln. žmonių prarado visos darbo dienos darbo vietą. „Pew Research Centre“ mokslininkai pripažįsta, kad vidurinioji klasė pasaulyje susitraukė pirmą kartą nuo praėjusio šimtmečio dešimtojo dešimtmečio.
Kaina bus nevienoda. 162 šalių 32 parametrų sistema, kurią parengė „Oxford Economics Ltd.“, išskyrė Filipinus, Peru, Kolumbiją ir Ispaniją kaip ekonomikas, labiausiai pažeidžiamas ilgalaikiams randams. Australija, Japonija, Norvegija, Vokietija ir Šveicarija buvo traktuojamos kaip geriausiose pozicijose atsidūrusios šalys.
„Norint grįžti prie ikikovidinio standarto, prireiks laiko, – sakė Pasaulio banko (PB) vyriausioji ekonomistė Carmen Reinhart, – COVID padariniai daugelyje šalių vargu ar išnyks. Toli gražu.“
Ne visos šalys bus paveiktos vienodai. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėmis, šiais ir vėlesniais metais pažengusios ekonomikos bus paveiktos mažiau, tuo tarpu nedidelių pajamų šalys ir besivystančios ekonomikos nukentės smarkiau – priešingai nei 2009 metais, kai turtingosios šalys patyrė skaudesnį smūgį. Prognozuojant net didesnį JAV BVP kitais metais nei prognozuota iki pandemijos, – visų pirma, dėl trilijonų dolerių skatinimo priemonių programos, – TVF prognozės rodo, jog pandemija pirmaujančiai pasaulio ekonomikai paliks negilių randų.
Pasaulio bankas sausio mėnesio ataskaitoje perspėja apie „nusivylimų dėl pasaulinio augimo dešimtmetį“, nebent būtų imtasi prevencinių veiksmų. PB prognozuoja, kad pasaulio BVP apie 2025 metus gali būti 5 proc. mažesnis nei atsižvelgiant į ikipandeminę tendenciją ir kad augimo tempas, prie kurio infliacija užsidega, per artimiausią dešimtmetį gali nukristi žemiau 2 proc. ribos, jau ir taip smukęs iki 2,5 proc. 2000-aisiais, palyginti su 3,3 proc. tempais ankstesnį dešimtmetį.
Ekspertai, įskaitant ir V. Arthi, teigia, kad tai nebūtinai bus prarastas dešimtmetis, jeigu tik bus priimti teisingi politiniai sprendimai, ypač tose srityse, kur tenka perkvalifikuoti darbuotojus ir paramstyti labiausiai nuo krizės nukentėjusias ekonomikas. Viena iš išeičių – skatinti politikas, kuriomis verslas būtų skatinamas diegti inovacijas ir investuoti, ypač klimato kaitos sferoje. Centriniai bankai ir dauguma vyriausybių jau leidžia suprasti, kad paskatų programos mechanizmas toliau aktyviai suksis.
Pasak „Citigroup Inc.“ vyriausiosios ekonomistės Catherinos Mann, tinkamas politinių sprendimų derinys gali nuvesti iki visiško atsigavimo. Inovacijos palaiko didesnį našumo augimą, o naujos investicijos kelia pragyvenimo lygį, – sakė ji. – Labai svarbios yra ir strategijos, skirtos išlaikyti bei apmokyti darbuotojus, norint išnaudoti didesnes produktyvumo galimybes.
Po V formos atsigavimo
Šalys, greitai suvaldžiusios virusą, siunčia perspėjimus dėl nelygaus, grublėto prieš akis atsiveriančio kelio. Naujosios Zelandijos ekonomika po pirminio džiugaus V formos atsigavimo per paskutinius tris 2020 metų mėnesius susitraukė, nes užsienio turistams pasitraukus, liko spraga, kurios nesugebėjo užpildyti vietiniai gyventojai. Dabar šaliai, kuri nuolat pirmauja „Bloomberg“ sudaromuose šalių COVID atsparumo reitinguose, gresia pakartotinė recesija.
Kinijoje, kur pandemija suvaldyta jau beveik metus, mažmeninių išlaidų apimtys nepakankamos, siekiant užtikrinti platesnio masto atsigavimą.
Ką sako „Bloomberg Economics“:
„Jei remsimės baziniu BVP, JAV ir Kinijos varikliams energingai dūzgiant, galima sakyti, kad pasaulis yra pasiruošęs pergalingam V formos atsigavimui. Pažvelgus giliau, skirtumas tarp pažengusių ir besivystančių rinkų, įmonių „superžvaigždžių“ ir jų mažesnių varžovių, ir aukštos bei žemos kvalifikacijos darbuotojų išryškina randus, kuriems užgyti prireiks daugiau laiko“, – Tomas Orlikas, vyriausiasis ekonomistas.
Vartotojų pasitikėjimą ir išlaidų modelį veikia nemažėjantis susirūpinimas dėl sveikatos ir darbo jėgos samdos, ir tai gali galiausiai tapti vienu iš svarbiausių krizės ekonominių padarinių, panašiai kaip ir ketvirtajame dešimtmetyje, kai Didžioji depresija išprovokavo didesnį taupymą. Tai viena iš rizikų, nors daugelis žmonių per praėjusius metais ir sukaupė santaupų.
„Iš tiesų labai neaišku, kokiu mastu žmonių vartojimas keičiasi dėl krizės, – sakė Adamas Posenas, – „Peterson Institute for International Economics“ instituto prezidentas. – Jeigu žmonės vėl pietaus restoranuose, keliaus per atostogas, bursis į sporto sales, tuomet didelė dalis šių pramonių atsigaus. Bet gali atsitikti taip, kad žmonių įpročiai ar pomėgiai pasikeis iš esmės, o tokiu atveju kurį laiką gali būti fiksuojamas didesnis nedarbas, o tam išspręsti vyriausybiniu lygmeniu nėra tinkamo būdo.“
Istorija rodo, kad, praėjus penkeriems metams po konkrečios šalies recesijos, ilgalaikio augimo prognozės paprastai būdavo 1,5 proc. mažesnės nei šalyse be recesijos, rodo PB duomenys.
Ilgalaikiai pokyčiai
Krizė paspartino robotų naudojimą tiek gamyboje, tiek paslaugų pramonėje, stengiantis apsaugoti klientus nuo ligos plitimo. Nors tai teikia vilčių, kad našumo augimas atsigaus, milijonams darbo vietų iškilo grėsmė, ir neaišku, ar bus sukurta pakankamai naujų darbo vietų.
Anot „McKinsey & Co.“, daugiau nei 100 mln. žmonių aštuoniose didžiausiose pasaulio ekonomikose gali tekti keisti profesiją iki 2030 metų. Labiausiai dėl įgūdžių spragų, manoma, nukentės mažiau išsilavinę žmonės, moterys, etninės mažumos ir jaunimas. Kuo ilgiau žmonės liks be darbo, tuo labiau atrofuosis jų įgūdžiai vadinamajame histerezės procese.
„Didelė dalis tų darbo vietų prarasta visam laikui, – sako Ericas Robersenas, „Standard Chartered Plc.“, pasaulinių tyrimų departamento vadovas. – Mažai apmokamos darbo vietos nedidelėse įmonėse ar nedideliuose sektoriuose išnyko, įmonėms bankrutavus arba sektoriams ištuštėjus. Daugelis lankstesnių įmonių užpildys susidariusį vakuumą, bet su mažiau darbuotojų.“
Net jei darbo vietas pavyko išsaugoti, darbo modelis pasikeitė, ir klausimas – kaip tokie pokyčiai paveiks atlyginimo paketus, išlieka atviras.
Ilgalaikiai padariniai atsilieps ir žmogiškajam kapitalui, kai kuriose šalyse pandemijai išplėšus iš klasių moksleivius bei studentus ir vos ne metams „įkalinus“ namuose.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rugsėjo mėn. apskaičiavimais, net trečdalis prarastų mokslo metų dėl įvestų karantinų nuo pat pandemijos pradžios gali riboti šalies BVP augimą visą likusią amžiaus dalį. 1-12 klasių moksleiviai ateityje gali uždirbti 3 proc. mažesnes pajamas, o labiausiai nukentės skurdžiai gyvenančios ar mažumų šeimos, perspėjo EBPO.
Anot „Institute of International Finance“, visiško atsigavimo finansavimą apsunkins papildomas 24 tlrn. dolerių skolinimasis, kurį pasaulis prisiėmė 2020 metais, bendrą skolą padidindamas iki naujų aukštumų, 281 trln. dolerių.
Net jei pavyktų išvengti skolų krizės, vos tik palūkanų normos ims augti, tiek vyriausybės, tiek įmonės pajus didelį spaudimą, teigia Markas Zandis, „Moody’s Analytics“ vyriausiasis ekonomistas.
„Pasaulio ekonomika susigrąžins visišką užimtumą po pandemijos daug greičiau nei jai tą pavyko padaryti po finansų krizės, – sakė jis. – Bet vos tik bus užtikrintas visiškas užimtumas, pasaulio ekonomika įstrigs ties žema pavara, vyravusia iki pandemijos.“