JAV omarų kainos nukrito iki žemiausio lygio per ketverius metus, dėl viruso protrūkio sustabdžius užsakomuosius reisus į Aziją kaip tik tuo metu, kai pardavimai paprastai klestėte klesti – Kinų naujųjų metų sezonu.
Tūkstančiai kilogramų neparduotų omarų užvertė Šiaurės Amerikos prekyvietes ir sukėlė naują galvos skausmą JAV verslininkams, kurie jau ir taip kenčia dėl prastų pardavimų, kurių priežastis – Kinijos nustatyti tarifai prekybos kare su Vašingtonu.
„Tai taps mirtinu smūgiu, – guodžiasi Stephanie Nadeau, vadovaujanti Arundelyje, Meino valstijoje įsikūrusiai įmonei „The Lobster Co.“, kurios užsakymai Honkongui nuo sausio pabaigos susitraukė nuo maždaug 1000 dėžių per savaitę iki 120 (kiekvienoje po 15 kg). – Turėsiu atleisti daugumą savo darbuotojų.“
Jungtinės Valstijos iki šiol buvo pagrindinis gyvų omarų tiekėjas Kinijai: Amerikos eksportuotojai patenkino augančią kinų vidurinės klasės paklausą. Tačiau 2018 m., kai Pekinas nustatė atsakomuosius tarifus Amerikos vėžiagyviams, pirkėjai perėjo prie santykinai pigesnio tiekimo iš Kanados.
Omarų karai
Paprastai Kanada iš Naujosios Škotijos į Pietų Korėją ir žemyninę Kiniją per savaitę išsiunčia maždaug devynis užsakomuosius reisus (iš viso apie 700 000 kilogramų vėžiagyvių), skirtus restoranams, prekyvietėms, verslo susitikimams ir vestuvių pokyliams.
Tačiau po to, kai Azijos šalių, visų pirma Kinijos, sienos buvo uždarytos, siekiant užkirsti kelią viruso plitimui, Kanados produkcija ėmė plūsti į JAV rinką. Tai ir nulėmė kainų mažėjimą, teigia Liza Cuozzo, jūros gėrybių rinkos reporterė tyrimų kompanijoje „Urner Barry“, stebinčioje maisto kainų pokyčius nuo 1858 m.
Pusės omaro iš Naujosios Anglijos (vidutinis omaras sveria apie 700 g) kaina nuo sausio 20 d. nukrito 17 proc. ir šiuo metu siekia 8,10 dolerius – tai žemiausia kaina nuo 2016 m. ar netgi dar anksčiau. Paprastai šiuo metų laiku kainos pakyla, nes atsargos prieš prasidedant pagrindiniam žvejybos sezonui būna sumažėjusios. Praėjusiais metais pusė omaro kainavo apie 10,70 dolerių, o dešimties metų kainos vidurkis siekė 9,85 dolerius.
„Gyvų Kanados omarų paklausa sumažėjo iki 5 proc. įprastos apimties nuo Kinų naujųjų metų pradžios, kai restoranai ėmė atšaukinėti rezervacijas ir žmonės pradėjo valgyti namuose“, – aiškina Stewartas Lamontas, Naujosios Škotijos „Tangier Lobster Company“ generalinis direktorius.
Atsargos kaupiasi
Pasak S. Lamonto, kompanijos kaupia atsargas, nukreipdamos produktus į kitas rinkas Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose ir siųsdamos daugiau omarų uodegų ir šaldytų omarų perdirbimui.
Poveikį jaučia ne tik JAV ir Kanada. Australija laiko Kiniją pagrindine savo langustų eksporto kryptimi, tad australų jūros gėrybių pramonė greičiausiai patirs nemenką, nors ir trumpalaikį, poveikį, teigiama šalies žemės ūkio ministerijos išplatintame pranešime. Naujoji Zelandija pranešė, kad po to, kai kinų pirkėjai atšaukė užsakymus, ribotas langustų kiekis bus paleistas atgal į jūrą.
Išlieka rizika, kad plintant virusui gali užsidaryti ir kitos rinkos. Nėra aišku, kiek smulkesnių prekybininkų ir šeimos restoranų Kinijoje gali nutraukti veiklą ir protrūkiui pasibaigus nebeteikti užsakymų, sako Markas Barlow, vadovaujantis Meino įmonei „Island Seafood“.
S. Nadeau iš „Lobster Co.“ pažymi, kad jos omarų atsargos neteko 40 proc. vertės, nes kainos nusmuko nuo 10 iki 6 Kanados dolerių, todėl apie 22 000 kilogramų teko parduoti su nuostoliais. Iš 14 darbuotojų ji ruošiasi atleisti aštuonis. „Kai nesiseka mano klientams, nesiseka ir man“, – atsidūsta ji.