Didžiausios pasaulio kompanijos planuoja užsikrėsti „WeWork“ efektu

Didžiausi planetos darbdaviai regi ateitį, kurioje laisvai liejasi nemokamas alus, o sienos apklijuotos naujojo amžiaus motyvaciniais plakatais. Jų biurams šią viziją dar teks pasivyti.

Po to, kai „WeWork Cos“ laisvai samdomiems darbuotojams ir startuoliams pasiūlė visiškai naują darbo biure patirtį, didžiosios įmonės per ateinančius trejus metus ketina pasekti jų pavyzdžiu ir į darbui skirtą erdvę pažvelgti kur kas lanksčiau, kaip parodė „Knight Frank LLP“ surengta pasaulinių kompanijų, kuriose dirba 3,5 mln. darbuotojų, apklausa. Daugiau nei pusė iš jų tikisi, kad netradicinės erdvės sudarys mažiausiai penktadalį visų biurų erdvių, palyginus su maždaug 5 proc. dabar.

„WeWork“ pakeitė korporatyvinio nekilnojamojo turto naratyvą“, – teigia Lee Elliotas, apklausą atlikęs „Knight Frank“ nuomininkų tyrimų pasaulinis vadovas. Pasak jo, stambiosios įmonės ne tik siekia didesnio lankstumo, bet vis dažniau ieško ir „puikiai įrengtos aplinkos, kuri padėtų darbuotojams susidoroti su šiuolaikinio darbo iššūkiais“.

Bendrovė „WeWork“, finansuojama „Softbank Group Corp.“, nuo pat įkūrimo 2010 m. plečiasi nutrūktgalvišku greičiu, siūlydama klientams tokius privalumus, kaip bendruomeninės erdvės, nemokamas alus, kava ir internetas. Iš pradžių „WeWork“ orientavosi į startuolius ir antreprenerius, bet dabar projektuoja biurus ir stambesnėms įmonėms.

Didieji bankai, tokie kaip „Citigroup Inc“, „HSBC Holdings Plc“ ir „Deutsche Bank AG“, jau pradėjo perkėlinėti kai kurias savo komandas – daugiausia dirbančias su technologijomis – į bendradarbystės erdves ar modernesnes biurų patalpas už pagrindinės būstinės ribų. „Morgan Stanley“ praėjusį mėnesį pasamdė savo pirmąjį vyriausiąjį gydytoją (angl. chief medical officer) – akivaizdus ženklas, kad stambusis verslas tampa vis labiau orientuotas į darbuotojų gerovę ir jos įtaką produktyvumui.

Šis poslinkis reiškia didžiulį iššūkį didžiausiems pasaulio nekilnojamojo turto valdytojams, kurie tradiciškai siekė užsitikrinti ilgalaikes nuomos sutartis, kad maksimaliai padidintų nuomojamų pastatų vertę ir sumažintų laisvų vietų riziką. Londono nekilnojamojo turto valdytojai, įskaitant „British Land Co.“, „Great Portland Estates Plc“ ir „Crown Estate Ltd.“, kai kuriuos savo pastatus jau pradėjo naudoti kaip lanksčias erdves, atsižvelgdami į besikeičiančią paklausą.

„Vidutinė Londono nuomos sutartis šiuo metu yra apie septyni su puse metų, – teigia L. Elliotas. – Tai yra bent du ar trys daugumos įmonių strateginio planavimo ciklai.“ Jis tikisi, kad per ateinančius kelerius metus Londone lanksčios nuomos sutarčių dalis padidės iki 7-10 proc. Dabar tokios sutartys sudaro maždaug 5 proc.

Kadangi stambiosios įmonės vis labiau orientuojasi į talentingų darbuotojų atranką ir išlaikymą, jų biurai pamažu tampa įdarbinimo ir produktyvumo pagerinimo įrankiu. Pasak „Knight Frank“ tyrimų, mokėti brangesnę nuomą už aukštesnės kokybės ar lankstesnes erdves, kurias siūlo bendradarbystės (angl. co-working) kompanijos, gali būti pigiau nei nuolat ieškoti pamainos nepatenkintiems ar neproduktyviems darbuotojams. Be to, trumpesnė nuoma leidžia darbdaviams būti lankstesniems šiame amžiuje, kai pramonės šakoms tenka vis sparčiau prisitaikyti prie technologinių permainų.