Didžioji būsto krizė Europoje tik prasideda

Milena ir Manuelis Davidai planavo šią vasarą Diuseldorfe, žaliajame Diuseldorfo kvartale, pradėti naujo namo statybą, tikėdamiesi greitu metu išsikraustyti iš ankšto buto, kuriame su dviem vaikais dalijasi vienu miegamuoju.

Tačiau per 16 mėnesių, kol laukė leidimo, hipotekos palūkanų normos patrigubėjo, o statybos išlaidos išaugo 85 tūkst. eurų (90 tūkst. JAV dolerių). Dar kartą apskaičiavus sąmatas, teko pripažinti, kad dėl didžiausios per pastaruosius dešimtmečius statybų krizės Europoje jų svajonė pasistatyti nuosavą namą subliuško.

Su panašiais iššūkiais susiduriama daugelyje žemyno šalių. Didėjant sąnaudoms gyvenamųjų namų statybų smarkiai sumažėjo, o vangiai veikiančios biurokratinės institucijos ir vis griežtėjantis racionalaus energijos vartojimo reguliavimas dar labiau aštrina situaciją. Jau dabar esant įtemptai būsto rinkai, kyla grėsmė, kad tokia padėtis sutrikdys augimą ir dar labiau pakurstys politinę įtampą, vis daugiau rinkėjų patiriant sunkumų.

Labiausiai nukentėjo vienos turtingiausių šalių. Vokietijoje per pirmąjį pusmetį naujų statybos leidimų skaičius smuko daugiau kaip 27 procentais. Prancūzijoje iki liepos mėnesio leidimų sumažėjo 28 proc., o Jungtinėje Karalystėje namų statybos apimtys šiais metais turėtų sumažėti daugiau kaip 25 procentais. Švedija išgyvena didžiausią nuosmukį nuo dešimtojo dešimtmečio krizės, o statybų apimtys sudaro mažiau nei trečdalį lygio, būtino paklausai patenkinti.