Naujos įžvalgos apie fizinį ir emocinį ypač ilgų kelionių poveikį turėtų paaiškėti šį savaitgalį, kai „Qantas Airways Ltd.“ paleis tiesioginį skrydį iš Niujorko į Sidnėjų. Dar nė viena oro linijų bendrovė neįveikė šio maršruto be tarpinių stotelių. Šis 20 valandų trukmės skrydis bus ilgiausias pasaulyje: lėktuvas pakils iš JAV penktadienį, o sekmadienio rytą nusileis Australijoje.
Tai bus daugiau nei ištvermės patikrinimas. Mokslininkai ir medicinos tyrinėtojai naujutėlaičio „Qantas“ lėktuvo „Boeing Co. Dreamliner“ saloną pavers dideliame aukštyje veikiančia laboratorija. Jie stebės pilotų smegenų budrumą ir vertins kelių dešimčių keleivių (taip pat ir šio straipsnio autoriaus) maisto, miego ir aktyvumo poreikius. Tikslas – pamatyti, kaip žmonės atlaiko tokį išbandymą.
Ypač ilgų skrydžių – pernai „Singapore Airlines Ltd.“ atnaujino tiesioginius skrydžius į Niujorką – pagausėjimą iš dalies lemia lengvesnių, geresnės aerodinamikos orlaivių, galinčių skristi didesnius atstumus, atsiradimas.
Fizinis išbandymas tokių skrydžių klientams skatina skirti daugiau dėmesio „džetlagui“ ir pasiūlyti naujus produktus, galinčius palengvinti kančias. Pirkinių krepšelyje rasime: melatonino tabletes, „Pfizer Inc.“ vaistus nuo nerimo „Xanax“ ir šviesą skleidžiančius „Propeaq“ akinius, kurie turėtų padėti kūnui sugrįžti į vėžes. Taip, yra ir specialių programėlių bei įvairių kitų pagalbos priemonių.
Potencialių klientų ratas stulbinantis. Tarptautinė oro transporto asociacija tikisi, kad 2019 metais lėktuvu skris maždaug 4,6 milijardai žmonių, o iki 2037 m. tas skaičius išaugs iki 8,2 milijardų.
„Džetlagas“ paprastai ištinka, kai keliautojas per trumpą laiką kerta tris ar daugiau laiko zonų, todėl sutrinka organizmo vidinis laikrodis. Dažniausias skundas nusileidus žemėn – didžiulis nuovargis dienos metu ir negailestinga nemiga naktį. Poveikis gali būti blogesnis judant į rytus, nes keliavimas ta kryptimi iš esmės pakeičia įprastą dienos ir nakties ciklą.
Kad ir kokie nemalonūs būtų šie negalavimai, „džetlago“ jie nepateisina.
Kiekviena iš milijardų žmogaus kūno ląstelių turi nuosavą laikrodį, ir gyvybiniai procesai, įskaitant širdies funkciją, maisto įsisavinimą ir medžiagų apykaitą, ne juokais pakrinka, kai organai išeina iš rikiuotės, teigia Carrie Partch, biochemikė ir Kalifornijos Santa Kruzo universiteto docentė, 20 metų studijuojanti cirkadinį ritmą.
„Džetlagas“ nėra tik šiaip nepatogumas, – interviu teigė C. Partch. – Tai sunkus fiziologinis išbandymas. Jei dažnai keliaujate, greičiausiai priaugsite daugiau svorio, susidursite su širdies ir kraujagyslių sistemos problemomis ir galbūt pastebėsite tam tikrų elgesio pokyčių.“
Nors šios srities tyrinėtojai jau supranta, kaip šviesa patenka į smegenis ir sureguliuoja organizmo laikrodį, jie stengiasi sužinoti dar daugiau. Dar 2017 m. mokslininkai laimėjo Nobelio premiją už tai, kad atrado molekulinius mechanizmus, valdančius cirkadinius ritmus. Nors graužikų baltymais galima manipuliuoti laboratorijoje jau dabar, siekiant paspartinti vidinį laikrodį, greito veikimo tabletė, galintį padaryti tą patį dažnai skraidantiems žmonėms, kol kas dar nesukurta, sako C. Partch.
Penktadienio skrydis iš Niujorko ir kitas – iš Londono, numatytas šiais metais, yra svarbūs „Qantas“ išbandymai prieš pradedant tiesioginius komercinius skrydžius iš minėtų miestų į Sidnėjų dar 2022 metais. Aviakompanija šį projektą pavadino „Project Sunrise“ (liet. „Saulėtekio“ projektas). Jei pasiseks, „Qantas“ pradės planuoti kitus tolimus tiesioginius maršrutus iš rytinės Australijos pakrantės į Pietų Ameriką ir Afriką.
„Airbus SE“ ir „Boeing“ lenktyniauja, kuris vežėjui tieks naujus tolimojo susisiekimo orlaivius, kurie galėtų pasiekti tikslą su pilnu kroviniu ir kuro atsargomis. „Qantas“ planuoja paspartinti tokių skrydžių vykdymą (arba apskritai atsisakyti šios idėjos) iki 2019 m. pabaigos.
Ypač ilgi skrydžiai – „skraidymo gėdos“ eroje
„Qantas“ testuoja „Saulėtekio“ projektą nepaisydamas susirūpinimo dėl oro kelionių poveikio aplinkai. Šnekamojoje kalboje net prigijo terminas „flygskam“ – švediškas žodis, reiškiantis „skraidymo gėdą“ ir skatinantis pereiti prie alternatyvių transporto priemonių.
Pasak Tarptautinės švaraus transporto tarybos, kurios duomenimis Australija pasaulyje užima dešimtą vietą pagal keleivinio transporto išmetamo anglies dvideginio kiekį, oro linijų emisijos per penkerius metus iki 2018 m. išaugo net 32 procentų.
„Qantas“ teigia, kad anglies dvideginio emisijos iš tiriamųjų skrydžių bus visiškai kompensuotos įgyvendinant kitus projektus, tarkim, įdarbinant aborigenus girininkus žemės priežiūrai, pasitelkiant tradicinę praktiką. Vežėjas bandomiesiems maršrutams naudos „Boeing 787-9 Dreamliner“, kuris, jo teigimu, sunaudoja 20 proc. mažiau degalų nei kiti panašaus dydžio orlaiviai.
Keleivius vargina ne tik laiko juostų kirtimas. Bendras nuovargis, nekokybiškas miegas, taip pat sausas ir suslėgtas salono oras pagilina „džetlago“ simptomus, teigia Sidnėjaus klinikos „Travel Doctor-TMVC“ direktorius Conradas Moreira, daugiau nei dešimtmetį tiriantis šiuos poveikius.
„Pastebėjau, kad žmonės tebebūna dezorientuoti po skrydžio praėjus ištisai savaitei“, – interviu sakė C. Moreira. Pacientams (ypač – nerimastingiems keliautojams) jis išrašo įvairių migdomųjų. Tarp jų – „Stilnox“ (dar vadinamas „Ambien“) ir „Xanax“. Taip pat gali padėti tabletės, kuriose yra melatonino, organizme natūraliai gaminamo skatinti mieguistumui.
Kaip ir visi šie maršrutai, „Qantas“ planuojamas ilgesnių skrydžių tinklas taps augančių degalų kainų auka. Negana to, populiarėja judėjimas, skatinantis keleivius mažinti savo anglies dioksido emisijas. Vis dėlto avialinijų akcijos per penkerius metus išaugo maždaug penkiagubai. „Qantas“ akcijos antradienį pakilo 2,9 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2018 m. rugpjūčio.
„Qantas“ labai svarbu išnagrinėti ir mėginti spręsti ypač ilgų skrydžių padarinius sveikatai. Norėdama, kad įgulos nariai galėtų dirbti ilgiau nei 20 valandų, bendrovė turės gauti Australijos civilinės aviacijos reguliavimo tarnybos leidimą. Oro linijoms taip pat reikės naujų sutarčių su pilotais, kurie skraidys ypač ilgais maršrutais naujaisiais orlaiviais.
Įgulos pervargimas po ilgų kelionių – visos pramonės problema. Remiantis naujausiu IATA nuovargio valdymo vadovu, kai kurie įgulos nariai tolimojo skrydžio dieną gali būti nemiegoję beveik 21 valandą – net tada, kai jų darbo laikas trumpesnis nei 10 valandų.
Ypač ilgi „Qantas“ tiesioginiai skrydžiai bus orientuoti išimtinai į verslo keliautojus, kadangi jie padės laimėti brangias valandas atskridus į vietą, teigia Sidnėjaus universiteto verslo mokyklos transporto ir tiekimo grandinės valdymo profesorius Rico Merkertas.
„Jei pasiseks, tai gali iš esmės pakeisti žaidimo taisykles“, – pridūrė R. Merkertas.
Programėlės
„Timeshifter“ – sukuria personalizuotą „antidžetlaginį“ planą, nurodydama, kada ieškoti ar vengti
saulės šviesos, kofeino ir miego, priklausomai nuo kelionės tikslo. 36,99 doleriai metams.
„Uplift“ – generuoja savarankiškai administruojamą penkių minučių akupresūros planą pagal naują
laiko juostą. 19,99 dolerių metams.
„ByeByeJetLag“ – skrydžio metu paleidžia 15 minučių „garso gidą“, kad padėtų sureguliuoti
organizmo laikrodį. 7,99 doleriai.
„Entrain“ – prieš kelionę nurodo vienintelį dalyką: kada ieškoti ir vengti saulės šviesos. Nemokama.